Buto šeimininkė ginasi gyvūnų neskriaudžianti, esą priešingai, maitina ir prižiūri ne tik savo, bet ir kaimynų katinus. Tiesa, viešosios tvarkos pareigūnams parodyti, kaip ir kuo juos šeria, kaip atrodo gyvūnų laikymo vieta, moteris nesutiko. Jautresnius žiūrovus įspėjame – siužete gali būti nemalonių vaizdų.
Gyvūnų globėjai nufilmavo vaizdus viename Naujosios Vilnios dvibutyje. Į namo vidų juos įsileido buto šeimininkės sūnus.
Viduje gyvūnų globėjai išvydo kraupų vaizdą: šiukšlių krūvose – išsekusios, ligotos katės ir maži kačiukai. Vienas jų jau guli be jokių gyvybės ženklų.
Netrukus paaiškėja – buto šeimininkė laiko daugiau nei dešimt suaugusių kačių ir septynis mažus kačiukus. Ir nors iš vietos, kaip matyti vaizdo įraše, nė nejudanti moteris grasina skųstis policijai, kačiukus iš buto gyvūnų sergėtojai išsiveža jėga, tiesiai į veterinarijos kliniką. Po pirminės apžiūros veterinaras sako, kad švelniakailių laukia ilgas gydymas. Mažieji išsekę, kailiuose ir ausyse knibžda parazitų.
„Vienam kačiukui yra išlindusi tiesioji žarna. Tai paprastai būna nuo tokio lėtinio nesibaigiančio viduriavimo. Nežinau, ar pavyks atstatyti, ar reikės amputuoti“, – sako veterinarijos gydytojas Aleksandras Gomozovas.
Kačiukus iš nepriežiūros kone išplėšusi „Beglobio“ vadovė Danutė Navickienė sako apie tai, kad gyvūnai laikomi baisiomis sąlygomis, ji sužinojo atsitiktinai.
„Atėjo į prieglaudą vaikai su keturiais kačiukais, kurie buvo siaubingos būklės. Išsekę, dehidratuoti, su užpuliavusiom akim. Vieno kačiuko akis buvo negrįžtamai pažeista“, – aiškina D. Navickienė.
Išgelbėję kačiukus, į tuos pačius namus gyvūnų globėjai grįžta dar sykį. Padėti išgaudyti ir išvežti sterilizuoti bei kastruoti katinus atvažiuoja ir „Grindos“ darbininkai. Užduotis sunkoka, mat grįžusiems durų jau niekas neatidaro.
Netrukus į kiemą darbininkai įneša ne tik gaudykles, bet ir valerijoną – kaip jauką sugaudyti katinus.
„Su valerijonu? – Su viskuo, reikia mėginti visaip“, – sako darbininkas.
„Mes juos sterilizuosim. Kurie geri, mes juos pasiliksim, kurie puslaukiniai, laukiniai, mes juos parvešim atgal. Pažiūrėsim, gal yra ženklintų, gal kaimynų katinai atėję. Gaudom vienam kieme, negalim pasakyti, ar jie tos moters yra. Paženklinsim kairės ausies galiuką pakeisim, ir galės gyventi nesidaugindami“, – teigia „Grindos“ atstovė Agnė Žėbienė.
Tik štai šeimininkės tai nedžiugina. Pastebėjusi, kad prie namų susirinko tarnybos ir ruošiasi išvežti švelniakailius, ji plūsta atvykėlius. Moters veidas ir kaklas nusėtas mėlynėmis, tad dar ir reikalauja jos nerodyti. O gyvūnų globėjams ir grasina iškviesti policiją. Po keliasdešimties įkalbinėjimo minučių ir pažado sugrąžinti katinus, moteris gyvūnus leidžia išsivežti.
O įsileisti viešosios tvarkos pareigūnus ir parodyti, kokiomis sąlygomis buvo laikomi katinai, Liuba pasivadinusi moteris atsisako.
„Neįleidžia. – Kodėl jūs nenorit įsileisti? – Mano namas, aš turiu teisę kažką įleisti, kažką neįleisti“, – sako Liuba.
Išvežti gydyti, sterilizuoti ir kastruoti katinai bus sugrąžinti šeimininkei. O štai maži kačiukai lauks naujų namų. Tiesa, kaimynai atsikvepia lengviau. Nors neslepia – šis namas galvos skausmu tapo seniai. Tik štai skųstis dažnas bijo. Mat gyventi aplinkiniams nesaugu, Liuba, kaip jie aiškina, namus pavertusi sąvartynu, tad iki gaisro vienas žingsnis. O tarnybos jų negirdi. Nors ir skųstis dažnas prisipažįsta bijantis, esą bijo kaimynės sūnaus keršto.
„Pasakysiu tiesiai šviesiai, tas vaikinas narkomanas“, – teigia kaimynas.
Savivaldybės atstovai sako, esą tokiais atvejais pareigūnai ir valdininkai bejėgiai. Prievarta veržtis į namus, atiminėti net ir kenčiančius gyvūnus, be šeimininkės sutikimo jie negali. Kaip ir negali jos išvežti prievarta gydyti. Galima nebent bausti.
„Nubausti yra galimybė, bet ar tos baudos padeda, dažnu atveju ne“, – tvirtina savivaldybės atstovas Gintaras Leperskas.
Belieka, kaip aiškina valdininkas, prašyti socialinių darbuotojų, kad su tokiais žmonėmis jie kalbėtųsi: prašytų ir gyvūnus atiduoti globėjams, ir išsikuopti namus, kai kuriais atvejais – ir pasiūlyti pagalbą kreipiantis į gydymo įstaigą. Svarbiausia, kaip sako valdininkas, kad gyvenantys šalia apie tokius žmones tarnyboms nebijotų pranešti. Per metus vien Vilniuje savivaldybė sužino apie dešimt tokių žmonių.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
