Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Laboratorijoje, verda darbas. Robotai preciziškai atlieka savo užduotis, o specialistai, palinkę prie įrenginių, kruopščiai dėlioja smulkiausias detales, sukioja varžtelius ir tikrina kiekvieną mechanizmą. Tačiau kas gi čia gimsta?
Specialistai gamina femtosekundinį lazerį. Įdomu tai, kad kiekvienas femtosekundinio lazerio impulsas prilygsta atominės elektrinės energijai. Tokie lazeriai išsiskiria didžiule momentine optine galia ir gali tiksliai paveikti tik tą medžiagą, į kurią sufokusuota šviesa. Tai padeda atlikti itin didelio tikslumo reikalaujančius darbus, pavyzdžiui, pjaustyti telefonų stiklus, atlikti akių lęšiukų operacijas, gaminti kraujagyslių stentus.
„Lazeriai, kurių impulsų trukmė yra viena kvardilijintoji sekundės dalis. Palyginus, jeigu šviesa sklistų šviesos greičiu, tai būtų vieno plauko storio ilgis. Su femtosekundiniu lazeriu oftalmologinė operacija daroma per 5 minutes“, – aiškino „LITILIT“ vadovas Nikolajus Gavrilinas.
Specialus skystis aušina įrankius ir mažina trintį, padaro geresnį slydimą ant metalo paviršiaus. Vienoje patalpoje, yra daugiau kaip 20 staklių, kuriomis gaminamos itin tikslios detalės. Taip siekiama užtikrinti, jog metalas neprarastų savo formos. Kitaip tariant, ištrina jo atmintį.
„Iš ruošinio padaro reikiamą detalę ir ta reikiama detalė bus panaudota mūsų lazeriuose. Čia matote simuliaciją, ką darys staklės“, – sakė N. Gavrilinas.
Lietuviški lazeriai keliaus ir į užsienio rinką
Per pirmuosius metus gamykla planuoja pagaminti apie tūkstantį lazerių, o darbams įsibėgėjus – net tris tūkstančius kasmet. Pirmieji lazeriai užsienio klientus turėtų pasiekti jau lapkritį.
„Bendra investicija į šitą projektą buvo tarp 6–8 milijonų. Azija, Amerika, Europa – visos šalys, kurios yra „advanced manufacturing“ šalys, jos iš esmės turi tiesioginį poreikį ir deficitą šitiems lazeriams“, – kalbėjo N. Gavrilinas.
Inovacijų agentūros duomenimis, net 90 procentų lietuviškų lazerių produkcijos eksportuojama į daugiau kaip 80 pasaulio šalių – Jungtines Amerikos Valstijas, Azijos bei kitas Europos valstybes. Pats sektorius kasmet auga daugiau nei 16 procentų.
„10 procentų apsirūpiname pilnai Lietuvos poreikius. O dėl ko eksportuojama, nes tai – ypatingai aukštos pridėtinės vertės produkcija. NASA, Europos kosmoso agentūra, NATO naudoja lietuviškus lazerius. 9 iš 10 geriausių pasaulio universitetų naudoja lietuviškus lazerius“, – pasakojo ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Negana to, lietuviški lazeriai jau pasiekė ir kosmosą. Jie naudojami palydovuose, o specialistai svarsto ir apie ambicingesnius tikslus.
„Daro mažus lazeriukus, kvantiniam reikia šalčio, dar kažko tokio – tie lazeriai skraido jau palydovuose. Ryšys tarp palydovo ir žemės, bandėm savo laiku pakreipti į kvantinį ryšį. Europai tikrai reikia savo „Starlink’o“ ir matau Lietuvai labai didelę galimybę tai inicijuoti“, – aiškino Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis.
Tačiau lazerių technologijos vis svarbesnės ir gynyboje. Lazeriai naudojami kariniuose laivuose, dronuose.
„Gynyboje be lazerių negali taikytis, negali komunikuoti, negali matyti naktį ir daugelio dalykų daryti“, – minėjo E. Grikšas.
Lietuvos lazerių asociacijos duomenimis, šiuo metu veikia daugiau kaip 60 įmonių, jų bendra metinė apyvarta siekia 345 milijonus eurų.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
