REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šnipiškių gyventojas pradėjo kelti triukšmą pastebėjęs, kad šalia jo namų statomo pastato dokumentai galimai suklastoti. Rezultatas: jo turtas areštuotas. Pasirodo, jog verslo bendrovėms taip įbauginti teisybės ieškančius piliečius leidžia Lietuvos įstatymai.

REKLAMA
REKLAMA

Viskas prasidėjo, kai Vilniaus miesto savivaldybė parengė detalųjį planą dėl 12 aukštų „Teo Lt“ administracinio pastato Lvovo gatvėje statybos. Vėliau savivaldybės darbuotojai paprašė, jog šalia numatytos statybų vietos gyvenantis Vytautas Petrauskas pasirašytų ant detaliojo plano. V. Petrauskas to nelaikė vien formalumu ir pasirašyti neskubėjo - paprašė galimybės susipažinti su dokumentu, kad galėtų nuodugniau išsiaiškinti, ką lemtų jo parašas ir kokiu pagrindu čia bus vykdomos statybos.

REKLAMA

Vilniaus savivaldybei per 14 mėnesių nesudarius galimybės susipažinti su detaliuoju planu, V. Petrauskas gavo dokumentą kitais būdais. Tada ir paaiškėjo, jog keliaudamas per įvairias institucijas detalusis planas „šiek tiek“ pasikeitė: visose institucijose buvo derinama 12 aukštų administracinio pastato statyba, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino detalųjį planą su  15 aukštų pastatu.

Videoreportažas su Šnipiškių gyventoju:










Aptikęs tokį grubų pažeidimą, V. Petrauskas kreipėsi į generalinę prokuratūrą. Apie tai sužinojusi bendrovė „Teo Lt“  pasiekė, jog būtų laikinai areštuotas jo turtas. Dėl sustabdytų statybų patirtus nuostolius „Teo Lt“  įvertino 12,3 mln. litų, be to, kiekvieną mėnesį ši suma, jų skaičiavimais, padidėja dar 2 mln. litų.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu bendrovė „Teo Lt“ vakar dienraštyje „Lietuvos rytas“ pasirodžius straipsniui „Aferos pėdsakai veda į Vilniaus savivaldybę“ išplatino pareiškimą, kuriame teigia, jog „paskelbta informacija yra labai netikėta, todėl bendrovė kreipėsi į projektuotojus reikalaudama paaiškinti straipsnyje minimas aplinkybes“.

Galimu dokumentų klastojimu susidomėjo STT. Tačiau tai dar nereiškia, jog V. Petrauskas - net ir patvirtinus faktą, jog parašas buvo suklastotas, - nepatirs finansinių nuostolių.

Su tokiais dalykais nesusidūrusiam žmogui gali atrodyti keista, kad už teisybę kovojantis žmogus gali patirti tokį verslo įmonių spaudimą ir rizikuoja visu savo turtu. Tačiau Žvėryno bendruomenės atstovui, aktyviam visuomenininkui Liudvikui Ragauskiui tai didelės nuostabos nekelia. Jis teigia, kad situacija iš tiesų gana pavojinga, nes padavę valstybinę instituciją į teismą, negalite būti užtikrinti, kad nesulauksite ieškinio iš trečiosios šalies, pvz., verslo institucijų, kurių interesai bus paliesti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

L. Ragauskis teigia, jog laikinas turto areštas gana dažnai naudojamas teisinėje praktikoje tiesiog siekiant įbauginti žmogų. Šiuo atveju fizinis asmuo yra kur kas labiau pažeidžiamas nei verslo subjektas: žmogus dažniau teikia ieškinį administracine tvarka, tuo tarpu verslo subjektas – civiline, kur tokios laikinosios priemonės itin dažnai taikomos. Kitas klausimas, ar teismai šias laikinąsias priemones taiko pagrįstai, nes ieškinių dydžiai akivaizdžiai neproporcingi.

L. Ragauskis minėjo ir kitus atvejus, kai verslo interesai buvo svarbesni, pavyzdžiui, sprendžiant „Akropolio“ šalia Vingio parko ir „Vilniaus vartų“ statybos klausimus.

REKLAMA

Pasiteiravus, ar gyventojai neturi jokių galimybių pasipriešinti statyboms, kurios organizuojamos beveik jų kieme, kaip buvo, pavyzdžiui, Lazdynuose ar kituose miegamuosiuose rajonuose, L. Ragauskis aiškino, jog iš esmės viskas priklauso nuo miesto tarybos: jei ji nuspręs šalia jūsų namo statyti dangoraižį, tai ir pastatys, ir bus neįmanoma šio sprendimo apskųsti. Išeitis tėra viena – rinkti kitą tarybą.  

Galima dar bandyti įrodyti, jog toks tarybos sprendimas pažeidžia jūsų teises. Tačiau teismas klaustų, kokios Vytauto Petrausko teisės pažeidžiamos šiuo atveju? Kad didžiulis pastatas užstos jam saulę? Tačiau tokiu atveju galima argumentuoti, esą koks jam skirtumas, ar pastatas 12 ar 15 aukštų, saulės jis bet kokiu atveju nematys.  

REKLAMA

Tačiau jei sugalvosite ginti ne privačius, o viešuosius interesus, galite pateikti į dar keblesnę padėtį. Taip atsitiko „Lietuvos“ kino teatro gynėjams. L. Ragauskis teigia, jog yra susiformavusi praktika, kad administraciniame teisme galima ginti tik tą viešąjį interesą, kuris susijęs su aplinkosaugos sritimi, o visais kitais atvejais rūpinasi prokuratūra. Be to, geriausia, kai į tokius pavojingus žygius leidžiasi juridinis, o ne fizinis asmuo, kuris yra labiau pažeidžiamas.

V. Petrausko atvejis rodo, jog ir tuomet, kai teisybė tikrai yra gyventojų pusėje, prieš skundžiant valstybinę instituciją ar verslo subjektą teismui vertėtų iš anksto paieškoti gero advokato.


Detalusis planas, kuris buvo derinamas su įvairiomis institucijomis ir kurį pasirašyti buvo siūloma V. Petrauskui (pastate - 12 aukštų)


Detalusis planas, kurį patvirtino Vilniaus miesto savivaldybė (pastate – 15 aukštų)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų