Jeigu spėsite laiku ir teisingai atsakyti į šį išsikeltą klausimą, tikėtina, kad išvengsite finansiškai itin skausmingo sukčių jauko. Bankai jau ne kartą yra pabrėžę, kad klientams žinučių su nuorodomis nesiuntinėja.
Vis dėlto, emocijos pagauti žmonės susimąsto tik tada, kai būna per vėlu. O patikrinę savo banko sąskaitą pastebi, kad iš jos dingo ne vienas tūkstantis eurų. Pastarosiomis dienomis taip nukentėjo net keli žmonės iš skirtingų Lietuvos miestų.
Prarado beveik 30 tūkst. eurų
Gegužės 2-ąją į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi moteris, kuri pareiškė, kad balandžio 30-ąją, apie 20 val., į mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS žinutę.
Joje buvo nuoroda, kurią patvirtinus moteris pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitų nežinomi asmenys pasisavino 28,7 tūkst. eurų.
Šiek tiek kuklesnę sumą panašiomis aplinkybėmis prarado Tauragės gyventojas. Taip pat vakar prisijungęs prie banko per „Smart-ID“ programėlę, jis pastebėjo, kad sąskaitoje nėra 3,9 tūkst. eurų.
Praėjusią parą du sukčiavimo atvejai užregistruoti Klaipėdoje. Vienas vyras pasakojo, kad į mobilųjį telefoną gavo neva iš banko siųstą SMS pranešimą su nurodymu prisijungti prie banko sąskaitos.
Paspaudus atsiųstą nuorodą ir suvedus duomenis, pareiškėjas pastebėjo, kad iš jo banko sąskaitų apgaulės būdu buvo pasisavinta 1700 eurų. Identiškai 2,8 tūkst. eurų prarado ir Klaipėdoje gyvenanti moteris.
Svarbūs aspektai
Lietuvos bankų asociacija atkreipia dėmesį, kad visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją svarbu kritiškai įvertinti atsakant sau į kelis klausimus.
Su kuo aš bendrauju? Griežtai nepasitikėkite gauta informacija, jei ši telefoną ar elektroninio pašto dėžutę pasiekė ne kaip atsakas į jūsų teiktą užklausą, pavyzdžiui, pateiktą oficialiu banko klientų aptarnavimo skyriaus adresu. Jeigu sulaukėte laiško su neįprastu pasiūlymu, prašymu iš nežinomo adresato, būkite ypač atsargūs. O jeigu šis prisistato žinomos įmonės, tarnybos ar kitokios institucijos atstovu, atsiprašę baikite pokalbį bei suradę nurodytos organizacijos reikalingus kontaktus internete, patys pasiskambinkite ir pasitikslinkite, ar ten dirba toks asmuo ir ar jo aprašytos aplinkybės, dėl kurių esą su jumis buvo susisiekta, yra tikros.
Ar mane bandoma paveikti emociškai? Istorija apie giminaitį, pakliuvusį į bėdą, vadovu prisistatančio asmens reikalavimas pervesti įmonės pinigus, pasikartojantys investuoti kviečiančio „vadybininko“ skambučiai, naujo interneto bičiulio ar bičiulės prašymai padėti susitvarkyti laikinas finansines problemas... Visuose šiuose sukčiavimo scenarijuose pasitelkiamas emocinis spaudimas. Pastebėję jį, kelkite klausimą dėl visos situacijos tikrumo.
Ar naudojuosi oficialiu banko adresu? Lankymasis sukčių sukurtose interneto svetainėse, imituojančiose oficialius finansų paslaugų teikėjų tinklalapius, gali pridaryti bėdų. Į jas viliojama žinutėmis ir laiškais su užuominomis į neva institucijų dokumentus ar dalykines situacijas. Nesinaudokite nuorodomis – patys įrašykite banko ar valstybės institucijos svetainės adresą naršyklėje. Specialistai taip pat rekomenduoja naudotis tik oficialiomis bankų mobiliosiomis programėlėmis – jose integruotas autentiškas el. bankininkystės svetainės adresas.
Ar tvirtinu operaciją, kurią noriu atlikti? Vienas iš populiariausių išmaniųjų įrankių, skirtų prisijungti prie savo interneto banko paskyros – programėle „Smart-ID“. Atsiskaityti ja yra paprasta ir greita, tačiau taip pat būtina nepamiršti, kad tai – ne žaidimas, o prieiga prie jūsų pinigų. Atlikdami mokėjimą, kaskart atidžiai perskaitykite, kokį veiksmą tvirtinate: ekrane parodomas tiek paslaugos pavadinimas, tiek trumpas operacijos aprašymas. Jei nesate tikri, kad jis teisingas, niekada neveskite savo PIN kodo. Taip pat visada patikrinkite, ar telefono ekrane rodomas kontrolinis kodas atitinka kodą, rodomą interneto svetainėje arba bankininkystės lange.
Ar pasiūlymas ne per geras, kad būtų tiesa? Visus itin gerai skambančius pasiūlymus turėtume tikrinti dvigubai. Reklaminiai skydeliai, kviečiantys užsukti į negirdėtas e-parduotuves, siūlančias neva žinomų prekės ženklų gaminius pusvelčiui – vienas iš tokių pavyzdžių. Be to, interneto svetainės dabar labai aktyviai siekia komunikuoti su vartotoju – savo lankytojams siūlo leisti rodyti pranešimus. Tačiau pasitaiko nemažai atvejų, kai svetaines užvaldo ir per jas siųsti pranešimus mėgina sukčiai. Tad naršant internete reikia pasirūpinti antivirusinėmis programomis ir nepamiršti – jeigu pasiūlymas skamba įtartinai gerai, verčiau jį aplenkti.
