Tarptautinės prekybos teorija griežtai dalija nugalėtojus ir pralaimėtojus kiekvienoje prekybos grandyje. Jei šalyje A prekė yra gaminama pigiau nei šalyje B, logiška, kad A gamins daugiau ir parduos viską šalyje B. Šalyje B ši prekė atpigs dėl padidėjusios pasiūlos, o vietos gamintojai bankrutuos, nes nebeatlaikys konkurencijos. Tai senamadiška ir sausa teorija, tačiau ji išliko aktuali ir tokia pat negailestinga.
Nieko nebestebina, kad pasaulis tapo mažesnis, o tarptautinė prekyba nebėra tokia egzotiška kaip prieš tris dešimtmečius. JAV kompiuterių konstruktoriai neteko darbo dėl to, kad „Apple“ kompiuterius surinkti Kinijoje yra žymiai pigiau. Visas pasaulis džiaugiasi pigesniu „iPhone“ dėl to, kad ant jo nugarėlės parašyta „Sukurtas Kalifornijoje. Surinktas Kinijoje“. Visa tai JAV viduriniosios klasės sąskaita, nes būtent jos atstovai surinkdavo pirmuosius „Makintošus“.
Amerikiečiai buvo tvirtai įsitikinę, kad jų šalis yra pastatyta viduriniosios klasės, o jos stiprumas kartu reiškė ir visos JAV ekonomikos galią. Tačiau šiandieninė gamybos sistema, leidžianti gamyklai vadovauti nuotoliniu būdu, keičia ne tik viduriniosios klasės svarbą, bet ir, savaime suprantama, jos padėtį.
„Pastaraisiais dešimtmečiais technologiniai pokyčiai, globalizacija ir institucijų, kurios palaiko turto padalijimą, nykimas pastatė JAV viduriniąją klasę į nepatogią padėtį“, – sakydamas vieną iš savo kalbų teigė JAV prezidento Baracko Obamos patarėjas ekonomikos klausimais Alanas Kruegeris.
BBC duomenimis, 2000–2010 metais JAV neteko trečdalio gamyklose dirbančių žmonių. Kūrėjų ir jaunųjų verslininkų vis daugėjo.
Problema universali
Daugiau nei 3 dešimtmečius turtingiausi amerikiečiai turtėjo greičiau nei vidurinioji klasė. Tokia padėtisnėra unikali, nes Švedijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje vyko tokie pat procesai. Tiesa, JAV šis reiškinys buvo gerokai ryškesnis.
Kalbant apie šiandienius procesus Europoje, kaip niekada svarbu dėmesį atkreipti į vidriniąją klasę, nes nuo šios vartojimo priklauso ekonomikos cirkuliacija. Kad būtų leidžiami pinigai, žinoma, reikia juos dar ir uždirbti.
Europos automobilių pramonė yra bene galingiausia pasaulyje, jau nekalbant apie tai, kad azijietiški automobiliai arba bent jau jų dalys yra surenkamos Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir likusioje Rytų Europos dalyje. Paskutiniais duomenimis, naujų automobilių pardavimas Europoje krinta, taigi nebereikia tiek daug rankų juos surenkant.
Likusios pramonės ir kitos imlios darbo jėgai šakos merdi dėl silpnos Europos Sąjungos ekonomikos, jau nekalbant apie katastrofišką nedarbo lygį. Europiečiai mėgsta savo automobilius, tačiau šiandien negali jų nei įpirkti, nei gaminti. Vidurinioji klasė, kurios aktyvumas turėtų išjudinti ekonomiką, taip pat neturi nei darbo, nei, savaime suprantama, pinigų.
Prekybos bumerangas
Pradžioje aptarta teorija teigia, kad galiausiai prekybos pusiausvyra nusistovi ir atotrūkis tarp nugalėtojų bei pralaimėtojų nebelieka toks akivaizdus. Pasaulio dirbtuvėmis laikytoje Kinijoje algos dėl vis daugiau įdarbinamų kinų auga. Perkelti savo produkcijos linijas į Aziją nebėra taip pigu kaip prieš du dešimtmečius.
Šiais metais į JAV grįžo tokie gamintojai kaip „Lenovo“, „Apple“ ir „Motorola“, pranešė BBC. Kylant algoms Kinijoje „Lenovo“ vis tiek nepagamins kompiuterių pigiau Amerikoje, tačiau, kompanijos atstovų teigimu, taip jie atsidurs arčiau JAV vartotojų. Savaime suprantama, pagrindinės surinkimo linijos liko Azijoje, tačiau tai yra bent menkas ženklas, kad pasaulinėje prekyboje pradeda veikti pusiausvyra. Bent jau kol kas.
Padidėjusios algos pakeitė ir iki šiol vargingai gyvenusių šalių visuomenės sanklodą. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje apie viduriniosios klasės padėtį visame pasaulyje teigiama, kad daugėja žmonių, kurie yra nei turtingi, nei vargšai. Pirmąkart įvedama „globalios viduriniosios klasės“ sąvoka. Organizacijos skaičiavimais, ši klasė iki 2020 metų padidės dvigubai ir ją sudarys 3,2 mlrd. gyventojų. Sparčiausiai ji augs Lotynų Amerikoje ir Kinijoje.
Vidurinioji klasė siejama ne tik su ekonomikos skatinimu. Pasak EBPO specialistų, tai yra vienas iš politinių pokyčių ir demokratijos katalizatorių. Kalbant apie pigias prekes, neįmanoma išvengti cinizmo.
Tokioms prekėms pagaminti „prireiks“ nemokamų viršvalandžių, neterminuotų darbo valandų ir, kraštutiniausiu atveju, darbuotojų išnaudojimo. Jei EBPO prielaida teisinga, vidurinioji klasė pigios produkcijos šalyje turėtų sukelti pokyčius, kurie panaikins šias juodosias gamybos dėmes. Tokiu atveju gamintojai pradės ieškoti pigesnių šalių arba net produkciją perkels į savas šalis.
Logika paprasta: vidurinioji klasė bus labiau nuskriausta importuojančioje šalyje, o eskportuojančioje bus matoma kitokia situacija. Šiandien pastebima pusiausvyra, vadinasi, JAV viduriniąją klasę išgelbės ne kas kitas, o Kinija.
Vidurinioji klasė
„Goldman Sachs“ viduriniosios klasės atstovais laiko žmones, kurių metinės pajamos sudaro nuo 6 iki 30 tūkst. JAV dolerių per metus.
Šiandien viduriniajai klasei priklauso 1,8 mlrd. pasaulio žmonių.
Amerikos vidurinioji klasė sudaro maždaug 45 proc. pasaulio viduriniosios klasės.
