Prekybos žmonėmis ir nepilnamečių prostitucijos problemos turėtų rūpėti visai visuomenei, nes sąvadautojų ar prekiautojų žmonėmis auka tapti gali bet kuri moteris: iš mokyklos einanti moksleivė, autobuso laukianti studentė ar po darbo skubanti trijų vaikų mama. Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad vis dažniau aukomis tampa nepilnamečiai asmenys.
Lietuvos Caritas ir Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga surengė diskusiją „Nepilnametės prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukos: skaičiai ir tikrovė“. Diskusijos organizatorių teigimu, visuomenėje mėgstama diskutuoti šia tema, bet vos susidūrus su realiais iššūkiais, paaiškėja, kad net ir oficiali statistika neatskleidžia tikrosios situacijos.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sakė: „Ne viskas, ką galima vadinti prekyba žmonėmis, taip ir suvokiama. Dažnai vaikai išvežami į užsienį ir vėl sugrąžinami, ir dažnai tokie vaikai nepatenka į jokią statistiką.“
Kalbėdama apie nepilnamečių vertimąsi prostitucija kontrolierė minėjo, kad pasitaiko per metus apie 300 atvejų, o prekybos žmonėmis atvejų užfiksuojama vos keletas. Dažniausiai aukomis tampa vaikai iš socialinės rizikos šeimų, vaikų globos namų, kenčiantys nepriteklių, vadinamieji euronašlaičiai, t.y., vaikai, kurių tėvai emigravo ir paliko juos giminaičių ar kaimynų globai. „Prostitucija ir nusikaltimai – dažniausiai pasitaikančios prekybos vaikais priežastys, nes nemažai į užsienį išvežtų nepilnamečių verčiami vagiliauti, nes dėl savo jauno amžiaus jiems pavyksta išvengti baudžiamosios atsakomybės. Labai nedaug tokių atvejų, kai tokie vaikai grąžinami į Lietuvą, bet pamenu atvejį, kai mergaitė buvo parvežta iš Norvegijos, jai buvo bandyta suteikti pagalbą ir po savaitės ji vėl buvo Norvegijoje. Tai rodo ir emocinių ryšių nebuvimą su šeima, kas nulemia tokio elgesio priežastis“, – kalbėjo E. Žiobienė.
Kalbėdama apie seksualinio pobūdžio nusikaltimus kontrolierė paminėjo atvejus, kai pačios aukos į tokią veiklą įtraukia kitas aukas: „Pataisos namuose esančios mergaitės taip pat baustos už tuos pačius straipsnius, kaip ir žagintojai, bet tai nereiškia, kad jos pačios atliko tą veiksmą. Tai gali būti suprantama kaip dalyvavimas tokio pobūdžio veikloje, bendrininkavimas“.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas kalbėdamas pabrėžė, kad vienas skaudžiausių prekybos žmonėmis aspektų yra tai, kad nemažai jaunų žmonių tam ryžtasi savo noru: „Paaugliai sąmoningai parduoda save tam, kad nusipirktų tokių daiktų, kaip papuošalai ar, tarkime, „iPhone'as“, ar kitų prabangos dalykų, nes jaunimui labai norisi tokio gyvenimo, kokį mato televizoriaus ekrane ar žurnalų puslapiuose. Tai yra didelė vertybinė problema, nes jauni žmonės gyvenimo tikslą mato materialiuose dalykuose.“
Pasak pašnekovo, prostitutės pagal iškvietimą daugiausiai jaunos studentės, kurios, atvykusios iš provincijos, ieško būdų pragyventi didmiesčiuose: „Kartą už prostituciją buvo suimta studentė, kurios mama policijos pareigūnė, tėtis – ugniagesys, šeimoje yra ir daugiau vaikų, tad merginos paaiškinimas, kodėl ji taip elgiasi, buvo tai, kad ji nori pragyventi savarankiškai. Parsiduoda dažnai ir vaikai, kurie gyvena globos namuose. Pasitaiko atvejų, kai jie patys ieško klientų (ir berniukai, ir mergaitės) ir tame nemato nieko blogo. Tokiais atvejais net atsiranda ir tarpininkų, kurie suranda tokiam vaikui „klientų“ ir net esama taksistų, kurie žino, ką ir kur nuvežti“, – kalbėjo K. Lančinskas.
Pašnekovo teigimu, niekas policijai nenori talkinti: tyli ir įtariamieji, nes bijo baudžiamosios atsakomybės, o vaikai nekalba, nes taip „užsidirba pragyvenimui“.
