Kai vasario 24 d. Rusijos raketos pradėjo kristi Ukrainoje, daugelis Europos žiniasklaidos priemonių skelbė kruvinas detales apie Vladimiro Putino pradėtą neišprovokuotą visapusę ataką.
Tačiau Vengrijoje valstybinė naujienų agentūra Vengrijos telegrafo biuras (MTI) laikėsi kitokios pozicijos. Užuot vartoję žodį „karas“, jie įvykius Ukrainoje apibūdino kaip „Rusijos karinę operaciją“. Tai – formuluotė, artima Kremliaus frazei „speciali karinė operacija“. Per pirmąsias penkias karo dienas įtakingoji agentūra 431 kartą užsiminė apie „Rusijos karinę operaciją“ (orosz hadművelet), teigia tiriamosios žiniasklaidos priemonės „Direkt36“ žurnalistė Zsuzsanna Wirth, tyrusi, kaip vyriausybė kontroliuoja MTI.
Tik gavę kritikos, MTI savo reportažuose pradėjo vartoti žodį „karas“.
Daugelį metų Viktoro Orbano vyriausybė buvo ištikimiausia Vladimiro Putino sąjungininkė ES, o Kremliaus pokalbių temos buvo transliuojamos Vengrijos valstybinėje žiniasklaidoje. Dabar Vengrijos vyriausybė susiduria su neišvengiamu pasirinkimu tarp Maskvos ir ES, nors atrodo, kad Budapeštas bando veikti abiem kryptimis.
Per daugybę nutekintų duomenų Wirthas atskleidė, kaip vyriausybė ilgą laiką nurodinėjo pagrindinei Vengrijos naujienų agentūrai ką ir kaip rašyti, nuo informacijos apie opoziciją, iki COVID-19 pandemijos ir Rusijos temų. Jautrios temos tapo neleistinomis, įskaitant sunkumus, su kuriais susidūrė Rusijos Sputnik vakcina gaunant ES licenciją, Rusijos paskola Paks II atominės elektrinės plėtrai finansuoti ir Putino laikas karantine.
Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ši prokremliška pozicija susilaukė kritikos. Opozicijos politikai surengė demonstraciją prie MTVA, Vengrijos valstybinės televizijos, radijo ir naujienų agentūros skėtinės organizacijos būstinės. Kitame proteste prieš karą prie Rusijos remiamo Tarptautinio investicijų banko (sovietinių šaknų turinčios institucijos, kuri 2019 m. atidarė būstinę Budapešte) vartų, žmonės šaukė „rusus lauk“.
„Vengrijoje kilo pasipiktinimas dėl to, kaip visuomeninė žiniasklaida reagavo į šį Rusijos karą, buvo protestų, susirinko ištisos minios, žmonės protestavo prieš žiniasklaidą, – sakė Wirthas. – Manau, kad tai [karas vadinamas invazija] turėjo atlikti tam tikrą vaidmenį. Manau, kad jie turi būti atsargesni nei anksčiau. Rusijos propagandą viešoje žiniasklaidoje jie galėjo platinti gana atvirai, dabar jiems kiek sunkiau“.
Orbano žinutė buvo nuoseklesnė. Vengrijos ministras pirmininkas pasmerkė Rusijos „karinius veiksmus“ praėjus kelioms valandoms po invazijos, nors ir atsisakė kritikuoti Putiną. Orbanas taip pat neblokavo ES sankcijų, nors svyravimų buvo.
Likus dviem dienom iki invazijos, Vengrija supykdė kitas ES valstybes nares, nes nebuvo pasirengusi pasirašyti dėl sankcijų Rusijai. Vyresniųjų diplomatų susitikime Vengrijos atstovas sankcijoms nei pritarė, nei priešinosi, teigdamas, kad reikia tolesnių derybų su Budapeštu. „Konsultavimasis su sostine yra prestižą saugantis pretekstas prieš ES ir kailį gelbėjantis pretekstas Rusijos atžvilgiu“, – tuomet rūsčiai komentavo vienas diplomatas.
Pusę paros vėlavusi Vengrija stojo į vėžes. Teigiama, kad Orbaną palietė dramatiškas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimasis dėl paramos ES viršūnių susitikime. Kalbėdamas vaizdo įraše Zelenskis vadovams sakė, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai jie jį mato gyvą. „Jis [Orbanas] neapsimetinėja, jį palietė tai, kas vyksta. Žinoma, jis nėra labai patenkintas, kad turi tai padaryti, bet jis ir netrukdo“, – sakė aukšto rango ES diplomatas.
Danielis Hegedüsas, Vokietijos Maršalo fondo Berlyne politikos analitikas, sakė, kad daugelis žmonių iš Orbano tikėjosi daug daugiau problemų. Vietoj to, sakė jis, „pastarąsias kelias savaites galėjome stebėti netikėtą persireguliavimą drauge su ES ir NATO dėl Rusijos veiksmų“.j
Tačiau Vengrija atsisakė pritarti Rusijos naftos ir dujų eksporto draudimui, nors vargu ar ji tokia viena. Vokietija, Bulgarija ir kitos ES valstybės narės, kurios yra priklausomos nuo Rusijos iškastinio kuro srautų, taip pat nepritaria nedelsiant uždrausti naftos ir dujų eksportą.
Budapeštas neblokavo ir ES finansavimo mirtiniems ginklams į Ukrainą tiekti, nors pats tokios įrangos nefinansuos ir neleis ginklams keliauti per savo teritoriją. Teigta, kad ginklų siuntimas į Ukrainą sukeltų pavojų žmonėms Užkarpatėje – Vakarų Ukrainos regione, kuriame gyvena didelė vengrų mažuma.
Kalbėdamas su dešimtimis tūkstančių vėliavomis mosuojančių šalininkų, Orbanas pareiškė, kad Vidurio Europa yra tik „šachmatų lenta“ didžiosioms valstybėms ir, jei Vengrija negins savo interesų, ji gali lengvai tapti krizės auka.
„Rusija žiūri į Rusijos interesus, o Ukraina – į Ukrainos. Nei JAV, nei Briuselis negalvoja vengrų protu ir nejaučia vengrų širdimi. Turime ginti savo interesus“, – sakė V. Orbanas renginyje, skirtame paminėti 1848 m. revoliucijos pradžią, kuomet Austrijos imperija priešinosi Vengrijos apsisprendimo teisei.
Vengrijos parama bendrai ES pozicijai nebuvo staigmena kai kuriems Briuselio pareigūnams. Nors Budapeštas yra blokavęs kitus ES užsienio politikos sprendimus, jis niekada netrukdė taikyti sankcijų Rusijai. Panašios kalbos apie Orbaną, blokuojantį „Brexit“ procesą, kas, kai kurių britų apžvalgininkų manymu, galėjo padėti JK pasiekti palankesnį susitarimą, niekada nebuvo daugiau nei tik kalbos.
ES pareigūnai mano, kad Orbanas vaikšto plonu ledu, Vengrijos viešajai nuomonei svyrant prieš Rusiją paskutinėmis Vengrijos rinkimų kampanijos savaitėmis. Nors apklausose vieninga opozicija nusileidžia vyriausybei, Orbanas siekia išvengti kritikos dėl jo prorusiškos politikos prieš balsavimą balandžio 3 d. Jo pagrindinis varžovas Péter Márki-Zay, konservatorius, remiamas šešių opozicinių partijų, apkaltino Orbáną pernelyg dideliu nuolankumu Rusijos ir Kinijos atžvilgiu.
„Turime tik vieną pasirinkimą: privalome pasirinkti Europą vietoj Rytų ir laisvę, o ne autoritarizmą“, – per opozicijos mitingą sakė Márki-Zay.
Nors Orbánas nori likti ES ir NATO veikloje, jo vidaus auditorijos laukia kitokia žinutė. Vengrijos valstybinė žiniasklaidos mašina ir toliau atkartoja Kremliaus kalbą, sumenkindama karo žiaurumą. Vienas nacionalinio saugumo „ekspertas“ per valstybinę televiziją lygino Zelenskį su Adolfu Hitleriu; kita kalbanti galva per „Pesti“ (privatų tinklą, gaunantį valstybės finansavimą) sakė, kad Ukrainos žmonės ir kultūra neegzistuoja, o jų kalba tėra rusų kalbos tarmė.
Abu pavyzdžius palygino nevyriausybinė organizacija Átlátszó, kuri taip pat pranešė, kad Vengrijos valstybinė televizija apibūdino Rusijos kontroliuojamas teritorijas Rytų Ukrainoje kaip „sritis tarp Rusijos ir Ukrainos“. Tai apibūdinimas, kuris atitinka Maskvos pasakojimą, bet ne oficialią Vengrijos politiką.
„Vengrijos provyriausybinė žiniasklaida, net ir viešoji žiniasklaida vis dar pernelyg dominuojama prorusiškų naratyvų, o Vengrijos žiniasklaidos erdvėje vyrauja prorusiška dezinformacija, – sakė Hegedüsas. – Šiurkščiai pakeitus pasakojimą ar apsisukant, valdančioji partija gali sulaukti labai nepatogių klausimų, kurių jie norėtų išvengti įpusėjus rinkimų kampanijai.“
