Apie tai kalbėta pirmadienį Prezidentūros surengtoje diskusijoje „Nacionalinis plėtros bankas: poreikis, strategija ir tolesni veiksmai“.
„Prezidentas nacionalinio plėtros banko idėją kėlė daugiau nei prieš metus ir labai džiaugiasi, kad Vyriausybės programoje atsirado nuostata dėl nacionalinio plėtros fondo steigimo jau veikiančių nacionalinių plėtros įstaigų pagrindu“, – po diskusijos sakė prezidento patarėja Vaida Česnulevičiūtės.
Jos teigimu, diskusijoje sutarta, kad mūsų šalies verslas susiduria su kreditavimo trūkumu, kuris trukdo mūsų ekonomikai realizuoti visą potencialą ir greičiau atsigauti po krizės.
„Dėl to tokia įstaiga turėtų telkti dėmesį būtent į verslo kreditavimą. Tiek smulkių ir vidutinių įmonių, tiek stambaus verslo tam, kad mes galėtume pasiekti tiek ekonomikos atsigavimo tikslus, tiek kad mūsų ekonomika galėtų sparčiau augti“, – sakė patarėja.
Jos teigimu finansuojant perspektyvius projektus būtų prisidedama tiek prie žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo, tiek prie skaitmeninės ekonomikos plėtros.
„Prezidentas pabrėžė, kad dabar yra labai svarbu, kad mes susidėliotume aiškius žingsnius ir šį projektą įgyvendintume, kad būtų efektyviai naudojami valstybės resursai“, – sakė V. Česnulevičiūtė.
Jos teigimu, būsimas bankas ar fondas veiks kartu su rinka. Esą tai nebus konkurentas dabartiniams rinkos žaidėjams, o tik užpildytų akivaizdžiai matomas spragas.
Patarėjos teigimu, dabartinė Vyriausybė turėtų parengti planą, kada naujas bankas būtų įkurtas. Tiesa, anot jos, jis teiktų paslaugas tik verslo įmonėms (nuo jų įsteigimo, iki brandos), o ne gyventojams.
Anot V. Česnulevičiūtės, Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, įmonių kreditavimas yra nepakankamas ir tai neleidžia jos pasiekti geresnių rezultatų.
Naujasis Aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino, kad verslo kreditavimo trūkumas yra aktuali problema.
„Trūkstamas finansavimas dabartiniams procesams, kurie yra susiję su žiedine ekonomika, energetiniu efektyvumu ir aš visų pirma kalba apie žemės ūkio, energetikos, transporto ir gamybos sektorius, kuriuose reikia keisti esamus procesus“, – sakė ministras ir pridūrė, kad finansuoti būtų galima savivaldybių įmonių projektus – pvz., įvairių tinklų atnaujinimui.
Anot S. Gentvilo, artimiausioje ateityje daug iššūkių kels Europos Sąjungos iniciatyvos dėl ekonomikos žiediškumą, kad būtų perdirbama kuo daugiau atliekų. Norint prisitaikyti prie naujų reikalavimų įmonėms reikės papildomo finansavimo. Esą jį galėtų pasiūlyti ir naujas valstybinis bankas, kuris laikytųsi geriausios pasaulinės praktikos ir saugant mokesčių mokėtojų pinigu.
Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė pripažino, kad smulkiam verslui finansų prieinamumas Lietuvoje yra gana prastas.
„Norėtųsi tas sąlygas pagerinti ir viena iš tų idėjų buvo apjungti nacionalines plėtros įstaigas“, – nurodė ministrė.
Anot jos, valstybiniam ankui įsteigti ar esamoms institucijoms apjungti reikėtų atlikti galimybių studiją.
