• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nei aplinkosaugininkai, nei su jais bendradarbiaujantys pasieniečiai didelės problemos dėl brakonierių tinklų Kuršių mariose neįžiūri. Pasirodo, ją pradėję kelti viešumon buriuotojai, regatos dalyviai, patys kalti - iš anksto nepranešė savo maršruto.

REKLAMA
REKLAMA

Jau nebe pirmus metus Kuršių mariose vykstančių Lietuvos regatų rezultatus gadina ties pasienio su Rusija ruožu sustatyti brakonierių tinklai. Įsipainiojusių į piktavalių spąstus jachtų įgulos yra priverstos gaišti brangų laiką besivaduodamos iš brakonierių pinklių.

REKLAMA

Palikti tinklai problemų pridaro ne tik buriuotojams, bet kelia pavojų gyvajai gamtai - juose pūva daugybė žuvų.

Užmerkia akis

Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Robertas Dargis teigė, jog ši problema keliama jau daugelį metų. "Kreipėmės ir į aplinkos ministrą, kad būtų imtasi papildomų priemonių, tačiau dėmesio nesulaukėme", - sakė R. Dargis. Pokalbininko manymu, brakonierių problemą būtų galima gana greitai išspręsti suvienijus įvairių tarnybų pastangas, tačiau niekas neskuba to daryti.

REKLAMA
REKLAMA

Buriuotojams nesuprantama, kodėl prieš tokią didžiulę problemą atsakingų tarybų pareigūnai tiesiog užsimerkia, ir viskas. Negaunant atsakymo, kas ir kodėl nekontroliuoja šio pasienio ruožo mariose, kuriamos įvairiausios versijos: neva brakonieriai žuvimi aprūpina ir pasieniečius, o aplinkosaugininkai esą neturi kuro, todėl jų laivai čia atplaukia labai retai.



Ar valstybei gėda?

Brakonierių tinklai Kuršių mariose sukelia problemų ir mažiesiems laivams. Tai patvirtino Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos "Pajūrio laivai" prezidentas Algirdas Valentinas. Motorinių laivelių sraigtai gan dažnai įsipainioja į piktadarių paliktus tinklus. Tai ne tik gadina variklius, bet ir kelia pavojų žmogaus gyvybei - laivas gali apvirsti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Neringos vicemeras Arūnas Burkšas neneigė, kad brakonierių paliekami tinklai yra didžiulė problema. Jis sakė įžvelgiantis situacijos rimtumą, mat pats buriuoja ir ne kartą yra matęs, kaip jachtos "įsėda" į tinklus.

"Valstybei turėtų būti gėda", - sakė A. Burkšas. Buriavimu užsiimantys žmonės į šį sportą įdeda daug pastangų ir, žinoma, pinigų, o rezultatus skaudžiai pakeičia nedorėlių pinklės. Pasak pono Burkšo, burinių laivų entuziastai į jį kreipiasi ir asmeniškai bei prašo pagalbos.

Neringos vicemero manymu, tokia situacija susidarė dėl pareigūnų apsileidimo. Jo nuomone, gamtosaugininkai, pasitelkę į pagalbą pasieniečius, turi galimybę šią problemą pažaboti, tačiau kažkodėl nieko nedaro.



Brakonierių mažėja

REKLAMA

"Brakonierių tinklų pasitaiko visą laiką, tačiau nesakyčiau, kad situacija katastrofiška", - sakė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos ispekcijos vyresn. specialistas, einantis viršininko pareigas, Ugnius Rauckis. Pokalbininko teigimu, prieš 3-5 metus brakonieriavimo atvejų Kuršių mariose buvo žymiai daugiau, o dabar ši tendencija mažėja.

U. Rauckis pasakojo, jog brakonierių tinklams ieškoti vykdomi reidai, kuriuose su gamtosaugininkais dalyvauja ir pasieniečiai.

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Šilutės skyriaus vyr. specialistas Vitalijus Undraitis taip pat teigė, jog šie metai brakonieriavimo atžvilgiu nėra kuo nors išskirtiniai.

REKLAMA

Patys kalti?

V. Undraičio teigimu, visa Kuršių marių teritorija, o kartu ir pasienio ruožas, yra kontroliuojama ištisus metus. Atsižvelgiant į oro sąlygas yra vykdomi reidai. Būna atvejų, kai bendradarbiaujama ir su pasieniečiais.

Pasak jo, Kuršių marių regatos metu nutikusio įvykio buvo galima išvengti, jei buriuotojai būtų iš anksto pranešę tikslų savo maršrutą. Tada toje teritorijoje būtų buvusi galimybė daryti sustiprintus patikrinimus. O dabar, pasak specialisto, net nežinoma, ar jachtos įstrigo į tinklus, ar į gaudykles.



Ne pasieniečių reikalas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės štabo viršininkas Donatas Lengvinas teigė, jog Kuršių marių pasienio ruože brakonierių tinklų pasitaiko, tačiau jų skaičius nėra įspūdingas.

Pasak D. Lengvino, brakonierių gaudymas nėra tiesioginė pasieniečių funkcija, tačiau jie visada bendradarbiauja su gamtosaugininkais. Kartu su jais rengia bendrus reidus, be to, atitinkamoms tarnyboms praneša apie atsitiktinai pastebėtus brakonierių tinklus.

Anot pašnekovo, į tinklus įsipainioję regatos dalyviai apie situaciją Pakrančių apsaugos rinktinės neinformavo.



Ministerijos požiūris neaiškus


Išklausius įvairių tarnybų atstovų atsakymus į pateiktus "Vakarų ekspreso" klausimus dėl brakonierių tinklų Kuršių marių pasienio ruože, susidaro įspūdis, kad taip ir turėtų būti. Brakonieriavimas čia dar nepasiekė tokio masto, kad dėl jo reikėtų sukti galvas atsakingiems pareigūnams.

Aplinkos ministerijos pozicijos šiuo klausimu išsiaiškinti nepavyko. Požiūris į šią problemą ir jos sprendimo būdai neaiškūs, mat visi atsakingi asmenys šiuo metu atostogauja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų