Ant teisėjų stalų gula įvairiausios bylos, kuriose teisiami asmenys, pakėlę ranką prieš savo kaimyną, draugą ar visai nepažįstamą žmogų. Dažniausiai smurtautojas nelinkęs prisiimti kaltę ir bando jei ne visai išsisukti nuo bausmės, tai visais įmanomais būdais sumenkinti kaltės dydį. O ką daryti nukentėjusiajam, kuris liko visam gyvenimui neįgalus, patyrė šoką ir be vaistų negali gyventi?
Išvadavo ugniagesiai
Ne taip seniai Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas paskelbė, jog sustabdo dano Bjarkės Galo Bernerio Šulco (48 m.) baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Jis yra kaltinamas seksualiniu prievartavimu ir išžaginimu.
Prieš porą metų Skandinavų verslo centro vadovas B. G. B. Šulcas pasiskelbė ieškąs auklės ir lietuvių kalbos mokytojos savo dukrai. Į skelbimą atsiliepė 21 metų studentė. Tą 2009-ųjų gegužės vakarą mergina buvo pakviesta pas jį į svečius. Vėliau ji policijai papasakojo, jog eidama į svečius pas būsimąjį darbdavį manė, jog bus kalbama apie jos darbą. Tačiau atvykusią studentę B. G. B. Šulcas beveik parai įkalino savo bute, mušė ir išžagino. Nukentėjusiąją iš nelaisvės išvadavo ugniagesiai-gelbėtojai.
B. G. B. Šulcas buvo suimtas, uždarytas į Lukiškių tardymo izoliatorių ir išbuvo jame beveik metus. Suprantama, gynėsi esąs nekaltas. Vėliau suėmimas jam pakeistas į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nuolat registruotis policijoje. Tada įtariamasis ėmė skųstis, jog buvęs laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje „6–8 laipsnių temperatūroje kartu su pelėmis ir tarakonais“, todėl jam sutrikusi sveikata.
Teisiamasis susirgo
Jau būdamas laisvėje B. G. B. Šulcas pristatė medikų pažymas, jog jam sušlubavo sveikata. Esą buvimas tardymo izoliatoriuje smarkiai paveikęs jam psichiką. Į tai atsižvelgė ir teismas – paskutinėje nutartyje konstatavo, jog po nusikaltimo padarymo įtariamajam sutriko psichika, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jam skiriama priverstinė medicininė priemonė – stacionarinis gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Žinoma, B. G. B. Šulcas tuoj pat pareiškė, jog gydytis jam, girdi, būtų žymiai patogiau namie.
Nuo B. G. B. Šulco galimai nukentėjusios merginos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo taip ir liko nenagrinėtas. Kaltinamajam panaikintas turto areštas ir kiti apribojimai.
Nukentėjusi studentė, kaip teigė jai artimi žmonės, neištvėrusi „teismo posėdžiuose vykstančio cirko“, išvyko iš Lietuvos ir bent kol kas neketina grįžti. Dėl patirto smurto ir šoko, nuolatinio aiškinimosi, jog ji neišprovokavo savo darbdavio ir nenorėjo turėti intymių santykių, merginai teko saujomis gerti vaistus ir lankytis pas medikus.
Liko neįgalūs
Panaši istorija ir Kauno apygardos teisme. Šio teismo teisėjai niekaip neatverčia baudžiamosiosios bylos, kurioje alytiškis Modestas Pikūnas kaltinamas pernai gegužę viename Alytaus daugiabučio kieme peiliu sužalojęs du 25 ir 29 metų brolius. Abu po ilgo gydymosi liko neįgalūs. Teismo jiedu prašo iš M. Pikūno priteisti 100 000 ir 50 000 litų moralinės žalos atlyginimą.
Vis dėlto bylos nagrinėjimas niekaip nepradedamas, nes kaltinamojo advokatė vis prašo teismą skirti įvairiausias ekspertizes. Ji remiasi tuo, kad M. Pikūnas serga cukriniu diabetu, todėl jį esą galintys ištikti neprognozuojami dirglumo ir pykčio priepuoliai.
Bando išsisukti
Teisėjai, nagrinėjantys baudžiamąsias bylas, teigia, jog teisiamus už smurtinius nusikaltimus asmenis būtų galima suskirstyti į dvi grupes. Vieni pripažįsta savo kaltę ir tik bando sušvelninti savo padėtį, kad skiriama bausmė būtų kiek įmanoma mažesnė. Na o kiti visokiais būdais bando išsisukti: verčia visą kaltę savo bendrams (jei tokių yra), nukentėjusiajam arba vaizduoja ligonius ir kitokiais būdais vilkina teismo procesą.
„Pastarųjų žymiai daugiau, – sakė ilgametis Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Algimantas Smolskas, dabar einantis dar ir apygardos teismo pirmininko pareigas. – Tačiau pastaruoju metu mes reikalaujame specialių medikų pažymų – dėl vien tik šeimos gydytojo išrašyto nedarbingumo lapelio, kad teisiamasis susirgęs sloga, teismo posėdžio nenukeliame. Pasitaiko ir tokių teisiamųjų, kurie prisimena vaikystėje nukritę nuo dviračio, o dabar jiems neva prasidėję galvos svaigimai ir atminties praradimai. Tokius paprastai privalome pasiųsti pas ekspertus. Dažniausiai skiriame stacionarinę ekspertizę. Psichiatrai, nuodugniai ištyrę žmogų, atsako, ar jis suvokė savo veiksmus, kai darė nusikaltimą, ir ar suvokia dabar.“
Anot A. Smolsko, pasitaiko, kad baudžiamųjų bylų negalima išnagrinėti metų metus, nes teisiamasis būna gydomas psichiatrinėje ligoninėje.
Stengiamasi apsaugoti
Anot teisėjo A. Smolsko, smurtą patyrusius nukentėjusiuosius teismo proceso metu stengiamasi kiek įmanoma apsaugoti. Ypač – lytinės prievartos aukas. „Paprastai žaginimo ir seksualinės prievartos bylos nagrinėjamos už uždarų durų, – aiškino A. Smolskas. – Deja, bet nukentėjusiajai teisme tenka dar kartą prisiminti patirtą pažeminimą – papasakoti, kaip buvę. Tačiau visada stengiamės apie tokius dalykus kalbėtis su auka kuo delikačiau, kad nukentėjusioji patirtų kuo mažesnę psichologinę traumą.“
Pirmininkas mano, jog tokiais atvejais, kai būna smurtauta prieš moterį, iš jos tyčiotasi, turėtų būti priteisiama didžiulė moralinė žala.
Teismas vykdo teisingumą ir, pasak A. Smolsko, nėra įpareigotas nukentėjusįjį nukreipti į kokį nors pagalbos centrą ar priminti jam apie galimą kompensaciją. „Jei kaltininkas nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, mes tik visada nukentėjusiojo klausiame, ar jis nori, kad jam būtų pranešta, kada nuteistasis bus paleistas iš įkalinimo įstaigos, – sakė Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. – Tai daroma tam, kad nukentėjęs žmogus žinotų, ar jis gali jaustis saugus.“
Žala kompensuojama
Kaip paaiškino Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aleksandras Ivanovas, nukentėję nuo padaryto smurtinio nusikaltimo asmenys gali tikėtis kompensacijos net ir nesibaigus bylos nagrinėjimui.
„Jeigu įtariamasis arba kaltinamasis Baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio nustatyta tvarka atiduodamas į sveikatos priežiūros įstaigą, kompensacijos mokėjimas priklausys nuo to, ar veikos padarymo metu įtariamasis arba kaltinamasis suvokė savo atliekamų veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, ar psichine liga jis susirgo jau po padaryto smurtinio nusikaltimo, – aiškino A. Ivanovas. – Jeigu pavojingos veikos padarymo metu įtariamasis arba kaltinamasis nesuvokė savo atliekamų veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, tokia veika pagal Baudžiamąjį kodeksą nebus laikoma nusikalstama, o Smurtinių nusikaltimų padarytos žalos kompensavimo įstatyme tokie veiksmai nebus laikomi smurtiniais nusikaltimais. Todėl nukentėjusiajam asmeniui kompensacija nepriklausys.
Tačiau jeigu įtariamasis arba kaltinamasis psichine liga susirgo po padaryto nusikaltimo, nukentėjusiajam asmeniui gali būti išmokėta kompensacija avansu. Tokiu atveju nukentėjusysis turi kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pagal savo gyvenamąją vietą arba tiesiogiai į Teisingumo ministeriją.“
Toks būtų atsakymas teisine kalba. Paprastais žodžiais tariant, jeigu jus nuskriaudė jau psichine liga sergantis žmogus, tai jokios kompensacijos negausite. Kompensacija priklausytų tik tokiu atveju, jei skriaudėjas susirgo jau jus nuskriaudęs. Tad jeigu jaučiate, kad jus puola psichinis ligonis – nesipriešinkite, o dėkite į kojas.
TIK FAKTAI:
Pernai į Teisingumo ministeriją dėl žalos atlyginimo kreipėsi 195 nukentėjusieji.
140 atvejų buvo priimti sprendimai kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą.
Nukentėjusiesiems buvo išmokėta 1 933 800 litų.
KAS GALI GAUTI KOMPENSACIJĄ
Kai nėra pasibaigęs baudžiamasis procesas, turtinė ir (ar) neturtinė žala gali būti kompensuojama avansu. Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensaciją avansu turi:
1) nukentėję asmenys, kuriems padaryti smurtiniai nusikaltimai;
2) nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, tėvai, įtėviai ir išlaikytiniai.
Nukentėjusio asmens išlaikytiniai – nukentėjusio asmens nepilnamečiai vaikai, įvaikiai, sutuoktinis, nedarbingi ar iš dalies darbingi tėvai arba kiti faktiškai nedarbingi ar iš dalies darbingi asmenys, kurie buvo nukentėjusio asmens išlaikomi arba turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą jo mirties dieną, taip pat po nukentėjusio asmens mirties gimęs jo vaikas.
Taip pat teisę į turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą turi asmenys, kuriems atlygintos, kompensuotos Teisingumo ministerijos ankstesniu sprendimu ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia maksimalių dydžių, nustatytų naujos redakcijos Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme, taip pat yra nustatytos kitos būtinos pagal įstatymą žalos kompensavimo sąlygos.
KOKIO DYDŽIO ŽALA KOMPENSUOJAMA
Kompensuojama teismo priteista turtinė žala, neviršijanti:
1) 100 minimalių gyvenimo lygių (MGL; dabar tai 13 000 litų) – jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė;
2) 80 MGL (10 400 litų) – jeigu smurtiniu nusikaltimu žmogui sunkiai sutrikdyta sveikata;
3) 60 MGL (7800 litų) – jeigu padarytas kitas smurtinis nusikaltimas.
Kompensuojama teismo priteista neturtinė žala, neviršijanti:
1) 120 MGL (15 600 litų) – jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė;
2) 100 MGL (13000 litų) – jeigu smurtiniu nusikaltimu žmogui sunkiai sutrikdyta sveikata;
3) 80 MGL (10400 litų) – jeigu padarytas kitas smurtinis nusikaltimas.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
