Vakarų politikai mano, kad „galimybių langas“ Ukrainai nėra begalinis, o siekiant perlaužti karo eigą, Kyjivas turi kaip įmanoma greičiau gauti galingesnės ginkluotės, įskaitant sunkiuosius tankus ir oro gynybos sistemas. Didžiąją karo dalį Vakaruose lyderiai tikėjosi, kad po sunkios žiemos, netekčių fronte ir pablogėjusios ekonominės situacijos dėl sankcijų Maskva pati skubinsis mažinti konflikto apimtis, pradės ieškoti galimybių taikai.
Tačiau šis planas, panašu, nepasiteisino: artėja pirmosios Rusijos ir Ukrainos karo metinės, o Maskva, nepaisant patirtų nuostolių ir įvestų sankcijų, panašu, vietoje atsitraukimo ruošiasi naujam masyviam puolimui Ukrainoje.
Šiuo metu eilė Vakarų lyderių mano, kad Kremlius yra pasirengęs tęsti mobilizaciją ir gali nugalėti, laikydamasi tęstinio karinio konflikto taktikos, paprasčiausiai išsekindamas Ukrainą.
Manoma, kad Kremlius tikisi Europos ir JAV visuomenių nuovargio, ne tokio entuziastingo Ukrainos palaikymo. Maža to, per šį laikotarpį kai kuriose šalyse per šį laikotarpį gali pasikeisti valdžia ir lyderiai.
Leidinyje pažymima, kad Vakarai kol kas nemato jokių požymių, kad Kremlius svarsto galimą konflikto užbaigimą dėl sankcijų, kurių aiškus poveikis gali pasimatyti ir po metų ar kelerių.
Taip pat Vakarų politikai suvokia, kad Rusija turi gana daug resursų, kad suderintų ginkluotės gamybą be Vakarų technologijų panaudojimo, o taip pat ir suorganizuoti dar vieną mobilizacijos bangą neišprovokavus neramumų šalyje, rašoma WSJ.
