Savijauta sparčiai blogėjo
S. Lukaševičienė prisimena, kaip iškart po gimdymo grįžusi namo jautėsi labai laiminga. Vaikas buvo planuotas, lauktas, džiaugsmu tryško visa šeima. Vis dėlto, pamažu prasidėjo nemigos naktys, išsekimas, viena krūtimi žindyti sekėsi sunkiau.
„Jaučiau, kad su manimi kažkas ne taip. Informacijos iš pradžių ieškojau internete, o vėliau padrąsinta draugės ir sesers, kreipiausi į psichologę, kuri nustatė pogimdyvinę depresiją“, – pasakoja moteris.
Nuo diagnozės nepraėjus nė savaitei, S. Lukaševičienė savijauta ėmė akimirksniu blogėti. Buvo akivaizdu, kad depresija išsivystė į pogimdyvinę psichozę.
Sudėtingas sutrikimas
Vaikų teisių gynėja I. Martišienė pasakoja, kad pogimdyvinė psichozė yra retas, tačiau sudėtingas sutrikimas, kurį patiria 1 iš 500 moterų.
„Pogimdyvinė psichozė pasireiškia nemiga, haliucinacijomis, sutrikusiu mąstymu ir elgesiu. Iš esmės, artimiesiems ligos simptomai turėtų būti akivaizdūs“, – aiškina specialistė bei priduria, kad psichozės išsivystymą lemia daugybė skirtingų priežasčių, tai ir hormoniniai pasikeitimai, santykių su šeima pasikeitimas, įtampa, stresas, genetika. Visų šių dalykų sąveika gali išprovokuoti psichozės atsiradimą.
„Ištikus psichozei svarbu kuo skubiau kreiptis pagalbos, kadangi būtinas greitas psichiatrinis gydymas. Vėliau, žinoma, gydymą galima tęsti psichologo kabinete“, – sako vaikų teisių gynėja I. Martišienė.
Pataria nelikti abejingais
Vaiko ir motinos ryšys yra labai stiprus. Ištikus depresijai ar psichozei, vaikas tai jaučia, todėl mama turėtų gydytis ne tik dėl savęs, bet ir dėl vaiko. Kuo geriau jaučiasi moteris, tuo geriau jaučiasi ir jos naujagimis.
„Jeigu artimoje aplinkoje atsirado naujai iškepti tėveliai, tai patarčiau būti jautriais, stengtis padėti, gal net sutvarkyti namus, pagaminti valgyti, prižiūrėti jų vyresnį vaiką. Naujagimio tėvai patiria didžiulį stresą bandydami užmegzti ryšį su naujuoju šeimos nariu, o kur dar nemigo naktys ir kitos problemos“, – vardija I. Martišienė.
Sunkumų patiria ir vyrai
Su pogimdyvine depresija susiduria ne tik moterys, bet ir vyrai. Vis dėlto, visuomenėje stipriajai lyčiai vis dar nėra įprasta reikšti savo jausmus, todėl daugelis tėvelių nemalonias emocijas stengiasi užgniaužti savyje.
„Laikas atsikratyti įsitikinimo, kad vyrai neverkia. Juntant apatiją, beprasmybę, baimę ir liūdesį vertėtų nelaikyti to savyje, o pasikalbėti su šeima ir kreiptis į specialistus, kurie padės įveikti emocinę krizę“, – pataria vaikų teisių gynėja.
