Nuo š. m. gegužės 1 d. jo negalima deginti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, taip pat kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse: Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Taip gudraujantiems vairuotojams – skaudus kirtis: 300 eurų bauda arba kalėjimas

Įspėja šiuos Lietuvos gyventojus: gresia teisinė atsakomybė ir pasekmės

„Google“ sulaukė milžiniškos baudos: už vartotojų buvimo vietos duomenų pažeidimus – 403 mln. eurų

+1

Už 1 veiksmą gresia baudos

Pagrindinė atsakomybė už draudimų, susijusių su buitinių aplinkos oro taršos šaltinių naudojimu (atliekų deginimu, kuro ribojimais ir kietojo iškastinio kuro draudimu), laikymosi kontrolę ir administracinių nusižengimų teiseną tenka savivaldybių administracijoms.

Todėl pastebėjus kietojo iškastinio kuro deginimo pažeidimus gyventojai kviečiami kreiptis į savivaldybę, o ne Aplinkos apsaugos departamentą.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, už draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą pažeidimus buitiniuose taršos šaltiniuose (pvz., krosnyse, židiniuose) gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų.

Už pažeidimų teisenos pradėjimą, tyrimus ir protokolų surašymą atsakingi savivaldybių administracijų pareigūnai.

Gyventojai, norintys atsisakyti iškastinį kurą naudojančių katilų, gali pasinaudoti valstybės parama. 

Lietuvos energetikos agentūra administruoja paramą neefektyvių biomasę ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į efektyvesnes šilumos gamybos technologijas individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

Šaltinis: Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos