REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Neretas lietuvis į savo dantų priežiūrą vis dar numoja ranka. Daugiau nei kas trečias, t. y., 39 proc., šalies gyventojų, dantis valosi tik kartą per dieną. Beveik pusė (49 proc.) lietuvių pas odontologą kreipiasi tik ištikus bėdai, o vizitą pas jį daugelis sieja su baime ir skausmu. Tokias lietuvių dantų priežiūros tendencijas atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Neretas lietuvis į savo dantų priežiūrą vis dar numoja ranka. Daugiau nei kas trečias, t. y., 39 proc., šalies gyventojų, dantis valosi tik kartą per dieną. Beveik pusė (49 proc.) lietuvių pas odontologą kreipiasi tik ištikus bėdai, o vizitą pas jį daugelis sieja su baime ir skausmu. Tokias lietuvių dantų priežiūros tendencijas atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kas penktas apklaustas Lietuvos gyventojas pas odontologą lankosi kartą per metus. Vienas iš dešimties apklaustųjų į odontologo kabinetą užsuka kartą per dvejus metus ir rečiau, 3 proc. gyventojų pas dantų gydytoją nesilanko visai.

REKLAMA

„Įsisenėjusios dantų problemos gali sukelti ne tik jų skausmą, bet ir kitus rimtus negalavimus – virškinimo, skrandžio bėdas. Deja, ne tik apklausa, bet ir mūsų praktika rodo, kad žmonės Lietuvoje vis dar nepakankamai dėmesio skiria tinkamai dantų higienai, į odontologus linkę kreiptis tik tada, kai nebegali tverti skausmo. Tačiau delsiant bėda didėja, todėl ją išspręsti užtrunka ilgiau, o ir piniginę pacientui paprastai tenka atverti plačiau“, – teigia Centro odontologijos klinikos „Denticija“ gydytoja Jūratė Lybaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Vizitą pas odontologą sieja su baime ir skausmu

Didelę įtaką tam, kad lietuviai vengia odontologo, turi ir nuo vaikystės įsišaknijusi dantų gydytojų baimė. Didžioji dauguma arba 63 proc. apklaustųjų įvardijo, kad vaikystėje labiausiai bijojo būtent dantų gydytojo.

Iki šiol pirma mintis, kilusi galvoje paminėjus žodį „odonotologas“, didžiajai daliai (41 proc.) apklausoje dalyvavusių lietuvių yra skausmas, o beveik kas ketvirtas (24 proc.) gyventojas dantų gydytojus ir dabar sieja su baime.

Nemaloniausia procedūra odontologo kabinete lietuviams yra dantų gręžimas. Taip teigė daugiau nei trečdalis, t. y., 35 proc., respondentų. Danties rovimas nemaloniausias 32 proc., o nuskausminimo procedūrą kaip nemaloniausią įvardijo 13 proc. apklaustųjų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pastebime, kad nereto pacientų galvoje vis dar išlikę mitai apie itin skausmingą dantų gydymą, kuriuos vis dėlto daugiausia lemia psichologinės priežastys, – pasakoja gyd. odontologė Jūratė Lybaitė. – Tačiau šiuolaikinės technologijos ir gydymo būdai jau seniai nebeprimena prieš kelis dešimtmečius veikusių dantų gydytojų kabinetų. Pavyzdžiui, šiuo metu odontologijoje naudojamas lazeris ne tik leidžia išvengti nemalonaus gręžimo garso, bet ir, gydant minkštuosius burnos audinius bei dantenas, skausmo ir kraujavimo. Net labiausiai nemėgstantiems nuskausminimo procedūrų galima pasirinkti tokią, kuri kels mažiausiai nemalonių pojūčių.“

REKLAMA

Dantų priežiūrai – dantų krapštukai

Didžioji dauguma šalies gyventojų (98 proc.) kasdienei dantų priežiūrai naudoja dvi paprasčiausias priemones – dantų šepetėlį ir pastą. Įdomu tai, kad antra pagal populiarumą burnos priežiūros priemonė mūsų šalyje yra dantų krapštukai.

Nemaža dalis Lietuvos gyventojų nėra linkę investuoti ir į burnos higienos procedūras. Dažniausiai apklausoje dalyvavę gyventojai (32 proc.) teigė, kad pas odontologą atlikti burnos higienos procedūrų lankosi kartą per dvejus metus ir rečiau. Kas ketvirtas lietuvis nurodė, kad tokių procedūrų neatlieka visai. 29 proc. šalies gyventojų jomis naudojasi kartą per metus.

Apklausa vykdyta Centro odontologijos klinikos „Denticija“ užsakymu, 2014 m. balandžio mėn. Jos metu apklausta 500 gyventojų nuo 35 iki 60 metų amžiaus.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų