Žemdirbiai parengė net 36 punktų rezoliuciją, kurioje Vyriausybė raginama per derybas su Europos Komisija grumtis iki paskutinio euro cento.
Žemdirbių suvažiavimas buvo palyginti ramus, tačiau politikuoti ar žemdirbius mulkinti bandę politikai buvo negailestingai nušvilpti. Deja, žemdirbiai suvažiavime neišgirdo aukščiausiųjų ir svarbiausiųjų valstybės vadovų – Prezidentės ir premjero – nuomonių apie padėtį žemės ūkyje.
Ne visi turėjo ką pasakyti
Žemdirbių suvažiavime dalyvavo tik trečias pagal rangą valstybės vadovas – Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas. Suvažiavimo organizatoriai šiam politikui skyrė labai daug dėmesio, tačiau jis renginyje tebuvo keliolika minučių. Politikas trumpai pasveikino susirinkusius žemdirbius ir, lydimas kelių apsaugininkų, pasuko durų link, net neatsisveikinęs su Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovais.
Gerų žinių žemdirbiai nesulaukė ir iš laikinai premjerą pavadavusio finansų ministro Rimanto Šadžiaus. Trumpas jo pasisakymas tik patvirtino nuogąstavimus, kad finansų ministras bus vienas iš prieštaraujančiųjų žemdirbiams, kai Vyriausybė svarstys jų pasiūlymus mažinti mokesčius.
Daugiau vilčių suteikė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Saulius Bucevičius. Politikas kalbėjo trumpai, bet geriau kalbėti trumpai ir aiškiai nei ilgai ir miglotai, kaip kalbėdavo ankstesnis KRK pirmininkas Edmundas Pupinis. Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna žadėjo pirmenybę ir toliau teikti gyvulininkystei bei prisiekė į visas darbo grupes įtraukti žemdirbių organizacijų atstovus.
Gerų minčių pateikė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė: „Primenu, kad viena darbo vieta žemės ūkyje sukuria 3–4 darbo vietas pramonėje. Taigi kurdami darbo vietas kaime mažiname nedarbą ir kitose ūkio šakose.“
Ūkio ministrė pritarė siūlymams taisyti Teritorijų planavimo įstatymą. Tikrai nenormalu, kai norinčiam statyti naują fermą ar rekonstruoti veikiančią ūkininkui dokumentus tenka tvarkyti maždaug dvejus metus.
„Man nepatinka ir viešųjų interesų gynimo tvarka, nes greitai mes negalėsime pastatyti nė vienos fermos Lietuvoje. Paprastai protestuoja nedidelė, tik savo siaurus interesus ginanti grupelė. Šį įstatymą irgi reikia taisyti“, – ragino ūkio ministrė.
Politikų nepasigailėjo
Kauno sporto halėje iš visų šalies kampelių susirinkę žemdirbiai buvo budrūs ir nepasidavė mulkinami. Kelis kartus kalbėtojai iš tribūnos buvo vejami plojimais, o du buvo palydėti garsiu švilpimu. Su nepasitenkinimu žemdirbiai sutiko Europos Parlamento narį Valdemarą Tomaševskį, tačiau daugiausia nepasitenkinimo sukėlė į tribūną įbėgęs prieštaringai vertinamas žemės ūkio paskirties žemes supirkinėjantis, save ūkininku vadinantis Ramūnas Karbauskis. Jis sureagavo į žemdirbių nepasitenkinimą ir bandė teisintis, esą nuo bado ir nedarbo išgelbėjo kelių bendrovių žmones. Tačiau šis argumentas sukėlė tik juoką. Jau antrus rinkimus į Seimą pralaimėjusios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R.Karbauskis, matyt, nesuvokė, kad taip kalbėdamas primena sovietų veikėjus, kurie tikindavo, kad Sovietų Sąjunga Lietuvos neokupavo, bet priėmė į savo glėbį, gynė, maitino ir darė tik gerus darbus. Taigi R.Karbauskį žemdirbiai švilpesiais ir pasitiko, ir palydėjo.
Paskelbė pabaigą
ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas šį kartą kalbėjo trumpai. Pradėjo nuo to, kad padėtis žemės ūkyje yra gana sudėtinga.
„Tiesa, pastarieji metai buvo sėkmingi užsiimantiems augalininkyste, tačiau visada taip nebus, todėl pats laikas gelbėti gyvulininkystę, kuri, esant nesėkmingiems metams, padidintų grūdų paklausą vidaus rinkoje. Galime pasidžiaugti, kad mėsinė gyvulininkystė auga – jau turime per 25 tūkst. grynaveislių karvių. Tačiau bendras melžiamų karvių skaičius kasmet mažėja 4– 5 proc. Be to, pieno sektoriuje dirbančių ūkininkų amžius jau persirito 60 metų. Mano skaičiavimais, jeigu padėtis pieno sektoriuje nesikeis, tai po 20 metų turėtume paskersti paskutinę karvę“, – skaičiavo A.Stančikas.
Vertėtų pridurti, kad tokie pokyčiai būtų skaudūs ne tik žemdirbiams, bet ir perdirbėjams. Jeigu išvadų nepadarysime ir nesiimsime konkrečių veiksmų, tai pieno perdirbimo įmonių laukia linų perdirbėjų likimas.
A.Stančikas priminė, kad reikia ypač rūpintis jaunąja ūkininkų karta. Belieka tikėtis, kad šiuos ŽŪR pirmininko žodžius išgirdo ir vicepirmininkas Sigitas Dimaitis, kuris jaunųjų ūkininkų organizacijos vadovams prieš kelias savaites tiesiai šviesiai į akis išrėžė, kad jaunieji ūkininkai – ne ŽŪR prioritetas.
Ragino aktyviau derėtis
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko pavaduotojas tarptautiniams ryšiams Aušrys Macijauskas kalbėjo konkrečiai: „Artėja sprendimų dėl paramos žemdirbiams 2014–2020 m. priėmimo laikas, tačiau Žemės ūkio ministerija kol kas elgiasi labai pasyviai. ŽŪR irgi apsiribojo tik smulkių akcijų organizavimu, o ne rimtais ir konkrečiais darbais žemdirbių organizacijose Briuselyje. Gerai, kad derybų finiše įsikišo Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir labai svariai prisidėjo gindama mūsų interesus.“
Pasak LŪS atstovo, paramą skiria Briuselis, tačiau labai daug lemia kiekvienos valstybės pasirinkimas. Mes patys irgi turime galimybių pasirinkti, ar ir toliau auginsime grūdus tik eksportui, ar kursime konkurencingą mišrų ūkį, plėtosime kooperaciją, patys perdirbsime žemės ūkio produkciją.
„Gyvulininkystei teikiamam prioritetui mes pritariame, tačiau žemės ūkio ministrui reikia nuo žodžių pereiti prie konkrečių darbų. Pirmiausia siūlome nepasiduoti Europos Komisijos siūlymui įsivesti bazines išmokas, kurios pakenks kaip tik gyvulininkystei“, – sakė A.Macijauskas.
Ūkininkas ragino nepasiduoti Europos Komisijos spaudimui jau nuo 2014 m. taikyti vadinamąsias žalinimo priemones, nes 2014-aisiais tiesioginės išmokos dar nepadidės, o nauji reikalavimai jau bus taikomi.
Nėra pinigų
ŽŪR vicepirmininkas visuomeniniais pagrindais Bronius Markauskas į kampą rėmė finansų ministrą R.Šadžių. „Leiskite žemdirbiams atsistoti ant kojų ir tik tada kalbėkite apie mokesčių didinimą ar naujų mokesčių įvedimą. Mes kol kas negalime mokėti didesnių mokesčių, nes gauname gerokai mažesnę paramą nei kitų ES šalių žemdirbiai“, – teigė B.Markauskas.
Tik dėl lėšų trūkumo ūkininkai teturi apie 40 proc. nuosavos žemės. Kitą dalį nuomoja. Ir artimiausiu metu daugiau lėšų neturės. Kodėl?
„Žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos artimiausiais metais vargu ar augs stipriai, o išlaidos degalams, technikai auga ir augs. Mano skaičiavimais, per pastaruosius metus žemdirbių išlaidos išaugo 21 proc., pajamos padidėjo tik 17 proc., o jeigu atmesime užsiimančius augalininkyste, tai minėtas skirtumas bus dar didesnis. Be to, tiesioginių išmokų didėjimas vos padengs infliaciją“, – aiškino B.Markauskas.
Priekaištai žemgrobiams
Kaip visada originaliu humoru blykstelėjo ūkininkas iš Kupiškio krašto Zigmantas Aleksandravičius. Vieni kvatojo, o kiti raudonavo iš pykčio. „Žydai turi Raudų sieną, o mes turime savo suvažiavimus. Tačiau yra skirtumas – žydai, melsdamiesi prie Raudų sienos, pasiekia gerokai daugiau nei Lietuvos ūkininkai, dejuodami suvažiavimuose“, – pradėjo kalbą Z.Aleksandravičius.
Ironija atmieštų priekaištų kliuvo žemgrobiams. Ūkininkas ragino neleisti įsigyti žemės užsieniečiams, tačiau negailėjo ir tautinių oligarchų.
„Mano žiniomis, 15 stambių savininkų rankose jau yra per 300 tūkst. ha žemės (apie 20 tūkst. ha tenka kiekvienam). Dar keliasdešimt ūkių sparčiai artėja prie šios ribos. Yra savininkų, turinčių daugiau nei po 40 tūkst. ha, ir jie vis didina savo plotus. Ūkininkams konkuruoti su tokiais monstrais neįmanoma. Kai ūkininkai pasiskundžia valdžiai, ši atrėžia, kad žemgrobiai įstatymų nepažeidžia. Tai kas tuos įstatymus sukūrė?“ – klausė Z.Aleksandravičius, žiūrėdamas į pirmoje eilėje sėdintį Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovą, kuris tuo metu kalbėjo telefonu. Tačiau ūkininkas buvo kantrus.
„Šios partijos lyderis giriasi turintis per 20 tūkst. ha. Štai aš ir galvoju – gal todėl tiek nedaug ūkininkų priklauso šiai partijai? Todėl net rajonuose į Seimą renkami miestiečiai, o ne šios partijos nariai“, – svaidė žaibus Z.Aleksandravičius.
Priimta rezoliucija
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis siūlė laikytis nuostatos remti tradicinę žemės ūkio gamybą, subalansuoti paramą, nebesiblaškyti ar nebūti blaškomiems specialiai: „ Paramos iš ES gauname tikrai daug – tiek iš šalies biudžeto nebūtume gavę niekada, tačiau gaila, kad parama iš valstybės nepadidės, o mokesčius žemdirbiai moka.“
J.Kraujelis reagavo į Z.Aleksandravičiaus priekaištus: „Kviečiu susitarti dėl stambių ir smulkių ūkių apibrėžimo. Tokių ūkių buvo, yra ir bus. Pavyzdžiui, daugelis žemės ūkio bendrovių atitinka vidutinio ūkio kriterijus.“
Apie ūkių stambumą kalbėjo ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis: „Kaime yra absoliuti dauguma smulkiųjų ūkininkų, tačiau ŽŪR jiems atstovauja tik keli nariai.“
Garsiausiais plojimais sutiktas Seimo narys Kazys Starkevičius pažadėjo paremti idėjomis dabartinius ŽŪM vadovus ir pateikė pirmąją – pagal supaprastintą paramą ūkininkams skirti po 100 tūkst. Lt.
Plojimais priimta rezoliucija dar tobulinama, nes gauta labai daug pasiūlymų, pavyzdžiui: žemdirbiams nedidinti esamų ir neįvesti naujų mokesčių, derybose su EK siekti, kad 196 eurų už ha tiesioginės išmokos būtų mokamos jau nuo 2015 m., smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams skirti didesnę paramą, parengti visuotinio žemdirbių savivaldos mokesčio įstatymą, nepritarti jau įsigaliojusiam Fizinių asmenų bankroto įstatymui, o ūkininkų bankrotą reglamentuoti Ūkininkų ūkio įstatyme. Pasiūlymų daug, stebėsime, kiek jų bus įgyvendinta.
Albinas Čaplikas
