REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pradėjus augti naujų COVID-19 atvejų skaičiui, akys krypsta į ligonines. Įprasta, kad nustačius daugiau užsikrėtimų koronavirusu, po kurio laiko ligonines užplūsta COVID-19 pacientai. Šiuo metu neraminančių tendencijų ligoninės nefiksuoja, tačiau dirba įtemptai stebėdamos situaciją. Kol kas dar neaišku, ar savotiškas pacientų štilis yra tik tyla prieš audrą, ar didėjančios imunizacijos rezultatas.

Pradėjus augti naujų COVID-19 atvejų skaičiui, akys krypsta į ligonines. Įprasta, kad nustačius daugiau užsikrėtimų koronavirusu, po kurio laiko ligonines užplūsta COVID-19 pacientai. Šiuo metu neraminančių tendencijų ligoninės nefiksuoja, tačiau dirba įtemptai stebėdamos situaciją. Kol kas dar neaišku, ar savotiškas pacientų štilis yra tik tyla prieš audrą, ar didėjančios imunizacijos rezultatas.

REKLAMA

Praėjusią savaitę naujų COVID-19 atvejų skaičiai šoktelėjo į kurį laiką nematytas aukštumas. Savaitei po Naujųjų sutiktuvių praėjus, sausio 7 d., buvo nustatyti 3598 užsikrėtimai. Paskutinį kartą toks aukštas naujų užsikrėtimų skaičius buvo fiksuotas pernai metų rudenį.

Ankstesnių bangų metu pastebėjome, kad užsikrėtimų kreivei pakilus netrukus ima daugėti hospitalizacijų, tai yra, į ligoninę paguldomų COVID-19 pacientų.

REKLAMA
REKLAMA

Nors tokio efekto šiuo metu kol kas nepastebi nei ligoninės, nei statistikos analitikai, baiminamasi, kad tai nebūtų tik tyla prieš audrą.

Tyla prieš audrą?

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje COVID-19 pacientų antplūdžio šiuo metu nematyti. Pirmadienio duomenimis, ligoninėje yra gydomi 58 COVID-19 pacientai.

REKLAMA

Tai, kaip sako ligoninės vadovas Darius Steponkus, yra kur kas mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Situacija kiek ramesnė jau kelias savaites. Ženkliai didesnis stacionare gydytų pacientų skaičius buvo fiksuotas pernai gruodį, po to situacija stabilizavosi.

Vis dėlto situacija toli gražu nėra tokia, kokios norėtųsi, į hospitalizacijas žiūrima su nerimu ir yra rengiamasi galimam pacientų antplūdžiui. D. Steponkus mano, kad hospitalizacijų daugėti gali pradėti po kelių savaičių. Taip yra dėl to, jog žmonės į ligonines patenka ne iš karto.

REKLAMA
REKLAMA

„Paprastai pradinis gydymas vyksta namuose ir tai būna efektyvu, o komplikacijos atsiranda vėliau“, – tv3.lt teigia D. Steponkus.

Vis dėlto įtakos dar stipriai nekylančiai hospitalizacijų kreivei, kaip sako specialistas, gali turėti ir kitos priežastys. Pavyzdžiui, pasiektas gyventojų imunizacijos lygis. Statistikos departamento pirmadienio duomenimis, yra paskiepyti 69 proc. šalies gyventojų.

Dar viena priežastis – viruso mutacijos.

„Per dvejus metus virusas pakito. Šiuo metu jis ne taip dažnai paliečia plaučius. Daugiau vyrauja bendros organizmo intoksikacijos požymiai, nekalbu apie tai, kad skonio ar kvapo praradimas jau yra retenybė. Tai, kas anksčiau žmonėms sukeldavo dideles komplikacijas, įtampą, buvo kvėpavimo nepakankamumas. Dabar šiuos reiškinius stebime rečiau“, – aiškina D. Steponkus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kol kas COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičiaus ligoninė neketina nei mažinti, nei didinti. Tačiau yra suplanuota, kokių veiksmų būtų imtasi, jei į stacionarą patektų daugiau pacientų.

„Turime rezervines lovas, turime rezervinius specialistus, kurie galėtų pradėti dirbti, jei staiga atvejų skaičius padidėtų. Mūsų įstaiga galėtų padvigubinti lovų stacionare skaičių.

Automatiškai būtų apribojamos kitos paslaugos. Jos bet kokiu atveju yra ribojamos, nes medikų, gydytojų ir slaugytojų nėra begalinis kiekis. Esame pasiruošę, šis mechanizmas yra išbandytas“, – tikina D. Steponkus.

Dabartinė situacija kol kas kelia klausimų. Neaišku, ar šiokia tokia ramybė ligoninėje nėra tik tyla prieš audrą.

REKLAMA

„Mano nuomone, ribojimų šiandien pakanka, jie yra pakankamai griežti. Nieko nepadarysi, kad jie mums ne visiškai patinka. Galbūt reikėtų vengti masinių renginių, bet tai buvo būdinga Kalėdiniam laikotarpiui, kada žmonės norėjo susitikti, pasilinksminti.

Dabar laikas linksmybėms lyg ir baigėsi. Tačiau tai nėra absoliutus blogis. Visuomenės imunitetas formuojasi, tačiau virusas yra toks padaras, kuris paskutinę minutę gali visas mūsų prognozes pakeisti“, – sako D. Steponkus.

Baiminamasi moksleivių grįžimo į mokyklas ir besitęsiančio Naujųjų efekto

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pirmadienį yra gydomi 65 pacientai, aštuoni iš jų yra gydomi Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Septyni iš reanimacijos skyriuje gydomų pacientų yra nepasiskiepiję nuo COVID-19, o vienas yra pasiskiepijęs seniai. Reanimacijoje gydomi 42–89 m. amžiaus pacientai.

REKLAMA

„Toks skaičius yra pastarąsias tris savaites. Buvo kelios savaitės – praeita ir užpraeita – kada pacientų skaičius neperkopdavo 60. Taip, galima matyti nežymų pakilimą, bet sakyti, kad jaučiame šuolį, negalime“, – tv3.lt informuoja ligoninės atstovė Sonata Tenytė.

Dar maždaug pernai lapkritį ligoninėje buvo gydoma virš 100 COVID-19 pacientų. Tuomet ligoninėje buvo padidintas lovų, skirtų būtent šiems pacientams, skaičius. Kaip sako S. Tenytė, turimą įdirbį ligoninė panaudos ir šįkart, jei to prireiks.

„Vis dėlto didinant lovų skaičių atsiremiame į specialistų, dirbančių su COVID-19 pacientais, skaičių. Čia svarbiausi žmogiškieji ištekliai. Atskiro plano nėra, turime praktiką ir turime patirtį, atitinkamai tam tikrus žingsnius kartotume“, – pasakoja S. Tenytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kol kas specialistų trūkumo ligoninė nejaučia. Pirmadienio duomenimis, COVID-19 serga devyni darbuotojai. Tarp jų – ir medicinos personalas, ir administracija. Židinių tarp ligoninės kolektyvo nefiksuojama.

Šį pirmadienį į mokyklas grįžo moksleiviai, be to, tikėtina, statistiniuose duomenyse dar kurį laiką matysime Naujųjų sutiktuvių efektą. Respublikinės Šiaulių ligoninės moters ir vaiko klinikoje pirmadienį yra gydomi šeši COVID-19 sergantys vaikai.

„Sergančių vaikų yra. Sekame situaciją, moksleiviai grįžta. Padaugėjęs kontaktų skaičius pasijaučia COVID-19 liga sergančių pacientų atžvilgiu“, – sako S. Tenytė.

Ligonės astovė ragina gyventojus ir toliau elgtis atsakingai bei saugotis COVID-19.

Įspėja dėl kitų ligų gydymo

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje, pirmadienio duomenimis, yra gydomi apie 160 COVID-19 ligonių. Ligoninės komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Tvirbutas informuoja, kad visi šie pacientai yra sunkios arba labai sunkios būklės.

REKLAMA

Pacientų skaičius, pasak S. Tvirbuto, nekinta jau kurį laiką – apie 160 pacientų buvo gydyta ir prieš Naujuosius. Spėjama, kad tokia tendencija gali vyrauti dėl to, kad augant užsikrėtimų skaičiams kol kas nepadaugėjo sunkiai sergančių pacientų, kurie ir būtų guldomi į ligoninę.

Ligoninė pastebi, kad pastarosiomis dienomis šiek tiek padidėjo į priėmimo ir skubios pagalbos skyrių besikreipiančių COVID-19 liga sergančių pacientų srautai.

„Dėl ligos pobūdžio ne visi būna guldomi stacionariam gydymui, tik sunkios būklės ligoniai. Nors visuomenėje sergamumas yra didelis, pas mus situacija kol kas stabili“, – situaciją ligoninėje tv3.lt apžvelgia S. Tvirbutas.

REKLAMA

COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičiaus mažinti ligoninėje kol kas neplanuojama, tačiau taip pat kol kas nėra planuojama skyrių plėsti. Laviruojama, kad medikų pagalba būtų suteikta kuo daugiau įvairiomis ligomis sergančių pacientų.

Prasidėjusi COVID-19 pandemija nepanaikino kitų ligų, tad galvosūkis, kaip gydyti kitus susirgimus, tęsiasi.

„COVID-19 gydymui atidavėme daug terapinių skyrių. Niekas nenori, kad liga toliau plistų. Jau dabar matome, kokia sudėtinga situacija su kitomis ligomis. Poreikis jų gydymui yra didelis, o gydyti tenka COVID-19 ligonius. 160 pacientų skaičius atrodo nedidėjantis, stabilus, bet jis nėra geras. Dar esame uždarę labai daug skyrių, kurie būtų skirti kitoms ligoms“, – teigia S. Tvirbutas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kuo toliau, tuo hopspitalizacijų turėtų būti mažiau

„Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad duomenys ypatingai kylančių hospitalizacijų skaičių šiuo metu nerodo.

„Nei hospitalizacijose, nei reanimacijose atvejų pakilimas dar nepasireiškė. Tai tikriausiai matysime savaitės pabaigoje arba kitą savaitę“, – tv3.lt duomenis apžvelgia V. Zemlys-Balevičius.

Mokslininkas aiškina, kad pakilus atvejų skaičiui, hospitalizacijų statistika šiek tiek atsilieka. Pirma yra nustatomi užsikrėtimai, o į ligonines žmonės patenka vėliau.

„Dabar didžiausi susirgimai yra tarp jaunesnio amžiaus žmonių, tikėtina, jie lengviau serga. Dažniausiai hospitalizuojami yra vyresni žmonės“, – sako duomenų analitikas.

REKLAMA

Nuo COVID-19 yra paskiepyta 69 proc. gyventojų, bendras imunizacijos rodiklis yra dar didesnis, apie 80 proc., mat prisideda ir persirgusieji. Būtent visuomenės imunizacijos lygis, pasak mokslininko, ir turės įtakos tam, kokią sergamumo situaciją artimiausiu metu pamatysime.

„Skirtingai nuo delta bangos, hospitalizacijų efektas turėtų būti ženkliai mažesnis. Su kiekviena banga jų turėtų būti mažiau. Ką mes matysime, dauguma susirgusiųjų bus vakcinuoti, nes nevakcinuotų yra labai mažai“, – teigia V. Zemlys-Balevičius.

Statistikos departamento pirmadienio duomenimis, iš 2016 lovų, skirtų COVID-19 pacientams, šiuo metu yra užimta 1111.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų