euromonitor international

Pradėjus augti naujų COVID-19 atvejų skaičiui, akys krypsta į ligonines. Įprasta, kad nustačius daugiau užsikrėtimų koronavirusu, po kurio laiko ligonines užplūsta COVID-19 pacientai. Šiuo metu neraminančių tendencijų ligoninės nefiksuoja, tačiau dirba įtemptai stebėdamos situaciją. Kol kas dar neaišku, ar savotiškas pacientų štilis yra tik tyla prieš audrą, ar didėjančios imunizacijos rezultatas. Praėjusią savaitę naujų COVID-19 atvejų skaičiai šoktelėjo į kurį laiką nematytas aukštumas.

Ribojimai galimybių paso neturintiems gyventojams galioja jau beveik tris savaites. Nors jie turėjo paskatinti gyventojus sparčiau skiepytis nuo COVID-19 ir padėti gerinti sergamumo rodiklius, kyla klausimas, ar priemonė pasiekė savo. Nuo rugsėjo 13-osios paskiepyti beveik du procentai gyventojų, o užsikrėtimų kreivė toliau stiebiasi – per dieną užfiksuojami beveik du tūkstančiai naujų atvejų.

Ketvirtadienį įsigaliojo saviizoliacijos reikalavimų pakeitimai. Saviizoliacija, turėjusiems aukštos rizikos kontaktą su COVID-19 sergančiu asmeniu, sutrumpinta iki 10 dienų. Izoliaciją galima dar labiau sutrumpinti po savaitės pasidarius koronaviruso testą. Sąlygų palengvinimai numatyti ir moksleiviams. Nuo šiol jie, net ir turėję kontaktą su sergančiuoju, gali nebesiizoliuoti. Dėl naujienų sutaria ne visi specialistai – vieni džiaugiasi, kiti bijo, kad tai neprišauktų daugiau bėdos.

Visuomenėje netylant diskusijoms dėl pandemijos valdymo ribojimų, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius teigia manantis, kad visuotinio karantino, ko gero, išvengti nepavyks. Pasak jo, šiuo metu galiojantys ribojimai neturės ryškaus efekto, nes palikta daug skylių. Jis siūlo griežtinti apribojimus neturintiems galimybių paso. Sergamumas COVID-19 neslopsta. Kasdien nustatoma virš tūkstančio naujų užsikrėtimų. Tuopat metu visuomenėje verda diskusijos dėl ribojimų.

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl pandemijos valdymo ribojimų. Iš vienos pusės girdime siūlymus tam tikrus ribojimus lengvinti, tačiau iš kitur netrukus atskrieja žinia, kad svarstoma ribojimus griežtinti. Sveikatos priežiūros specialistai sako, kad tokia komunikacija primena blaškymąsi ir vardija, kokių priemonių šiuo metu valdžia turėtų imtis.

COVID-19 pandemijos rodikliai nežada nieko gero. Pastaruoju metu dėl koronaviruso netenkame keliolikos asmenų per dieną, didžioji dalis jų būna nepasiskiepiję ir dažnai vyresnio amžiaus. Vakcinavimo rodikliai taip pat neblizga, kiek mažiau nei pusė didžiausią riziką turinčių gyventojų dar yra nepasiskiepiję. Ekspertai sako, kad jei taip ir toliau, galime susidurti su keliais tūkstančiais perteklinių mirčių. Pirmadienį dėl COVID-19 netekome penkių asmenų.

Visai gali būti, kad mūsų šalies gatvėse pamatyti prabangių ir dešimtis tūkstančių eurų kainuojančių „Maserati“ automobilių galėsime vis dažniau. Tarptautinė strateginių rinkos tyrimu bendrovė „Euromonitor“ skaičiuoja, kad Lietuvoje daugiau nei 5 mln. dolerių turtą jau turi sukaupę 337 lietuviai. Vidutiniškai kiekvienas jų turi po 15 su puse milijonų dolerių. Milijonierių skaičius mūsų šalyje auga jau ne vienus metus.

Lietuvoje beveik kas trečias pirkėjas save priskiria nuolaidų medžiotojams, o regione mūsų šalies gyventojai išsiskiria kaip skiriantys mažiausią dėmesį sveikesniems maisto produktams. Tokias tendencijas teigia įžvelgiantys rinkos tyrimų specialistai. Kartu jie pabrėžia, kad pastaraisiais metais brangstančių maisto produktų naštą lietuviai jaučia vis smarkiau.

Honkongas, Bankokas ir Londonas atsidūrė „Euromonitor International“ sudarytame tarptautinių keliautojų mėgstamiausių 2016 metais pasaulio miestų sąrašo viršuje. „Euromonitor International“ duomenimis, pernai Honkongą aplankė 26,6 mln., Bankoką – 21,2 mln., Londoną – 19,2 mln. turistų. Į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko Singapūras (16,6 mln.), Makao (15,4 mln.), Dubajus (14,9 mln.), Paryžius (14,4 mln.), Niujorkas (12,7 mln.), Šenčženis (12,6 mln.), Kvala Lumpūras (12,3 mln.