REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vienakojis balandis, stipinėjantis po turgavietę, nelinksmas kaip ir turgaus prekeiviai. Šiaulių centrinėje turgavietėje savo užauginta ir pagaminta produkcija prekiaujantys pensininkai palaiko senojo turgaus dvasią, kurią pamažu pasiglemžia prekybos centrai. Produktų kainos – panašios į parduotuvių. Turgus konkuruoja ekologiškumu.

REKLAMA
REKLAMA

Pusmetris prekystalio – 7 litai

„Nupirkau kolegei dovanų – inkilą, iš ražų surištą šluotą ir medinę kėdę. Fantastika!“ – pirkiniais iš turgaus džiaugėsi šiaulietis. Prieigose dar susigundė narcizų puokšte. Vienas gėlės žiedas – 30 centų.

REKLAMA

Marga skarele pasipuošusi pardavėja ėmė pasakoti, kad gėlės – iš jos sodo. Darželis liko vienintelis prisiminimas po vyro mirties. Gaila išrauti gėles, todėl prekiauja. Turguje dauguma pardavėjų noriai bendrauja su pirkėjais, tik užkalbink.

Priešingai nei su žurnalistais. „Esame pasirašę sutartis, mums draudžiama kalbėtis su žiniasklaida“, – paaiškina apie suvaržytą laisvę ir į šalį suka akis.

Dauguma prekeivių, stovinčių lauke, – pensinio amžiaus. Jie guodėsi, jog prekiautų ir dažniau, bet brangu. Vienkartinis mokestis už pusmetrį ploto ant prekystalio – 7 litai. Nesvarbu, ar jis pilnas produktų, ar tik keletas. Stovintieji turgavietės pasienyje už vietą moka 3 litus.

REKLAMA
REKLAMA

Turguje ne viskas pigiau

Turgavietė – tarsi turgaus ir parduotuvės hibridas. Viduje galima įsigyti įvairiausių šviežios, rūkytos mėsos, pieno produktų, žuvies, kepinių, duonos, vietoje gaminami koldūnai. Beveik virš kiekvieno šaldytuvo – iškabos su įmonės pavadinimu.

Čia derėtis ne vieta, pardavėjai išmuša pirkimo čekį. Daugelis pardavėjų – samdyti tiekėjų, jam leidus skelbiamos akcijos. Kai kurių produktų kainos mažesnės nei prekybos centre. Pavyzdžiui, sūrio kilogramo kaina prasideda nuo 13,90 Lt, vištienos krūtinėlių kilogramas – 13,50 Lt, rūkyti lašiniai – nuo 16,30 lito.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kainas tenka atidžiai stebėti ir lyginti, nes turgavietėje ne viskas pigiau. Importuotų daržovių kainos panašios kaip ir parduotuvėse – skiriasi keliais ar keliolika centų.

Lauke ant prekystalių guli kopūstai iš Makedonijos, salotos iš Italijos, ispaniški pomidorai, lenkiški obuoliai, agurkai. „Mes tik perpardavinėjame“, – aiškina pardavėjai. Tačiau patikina – perkant galima derėtis.

Užuodžia lenkišką česnaką

Šiaulietė Mariona ir Zofija pirkėjams siūlo savos gamybos „atominių“ krienų, raugintų kopūstų, aižytų pupelių, šviežių svogūnų laiškų, krapų, česnakų, svogūnų, topinambų. Rinkodaros triukų moterys nesilaiko – visos kainos apvalios. Pavyzdžiui, kilogramas daugiagalvių svogūnų – 7 litai.

REKLAMA

Vasarą asortimentą prekeivės praplečia savo sode augintomis daržovėmis. „Būna, pirkėjai patrina, paknebinėja, pauosto česnaką ir jau žino – savas, natūralus, ne lenkiškas“, – pasakoja prekeivė Mariona.

Moters manymu, lietuviškos daržovės kur kas geresnės už atvežtines iš užsienio. Ji remiasi girdėtu gydytojo aiškinimu, kad sveikiausios daržovės – augančios gimtinės klimate.

„Nemėgstu valdžios prašyti jokių kompensacijų. Kadangi pensija nedidelė – dirbu, prisiduriu. Man pikta, kad duoda pašalpas visokiems tinginiams, o jie prisigeria“, – piktinasi Mariona.

REKLAMA

Vasarą renka vaistažoles

„Niekas nebeperka mano vilnonių kojinyčių. Šilta, pavasaris“, – konstatuoja pensininkė Aldona. Ant jos prekystalio išdėlioti du indeliai spanguolių, pora ryšulėlių krienų šaknų, apie dešimt česnakų galvučių, penketas žirnių maišelių, džiovintų baravykų ir vaistažolių paketėliai.

Aldona prekiauti į turgų atvažiuoja kartą per savaitę autobusu. Vaistažolių maišelis – 2 litai, džiovinti baravykai – 5 ir 10 litų. Gėrybes moteris pati renka iš miško, laukų, liepžiedžių ieško toliau nuo kelio, džiovina.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pasižiūriu kokiom kainom draugės prekiauja, taip ir aš. Kai žmonės derasi visada nuleidžiu“, – kainų politiką dėsto pardavėja.

„Mano pensija tik 600 litų. Praeitą mėnesį sumokėjau 400 litų mokesčiams. O dar vaistai... Ant pavalgymo beveik neliko. Sakiau, jei nebeisiu į turgų, tada reiks kartis, nebebus kaip išgyventi“, – neslepia pensininkė. Per mėnesį iš prekybos pavyksta prisidurti apie 100 litų.

Trečiadienio popietę Aldona buvo pardavusi tik maišelį vaistažolių ir indą spanguolių.

Turguje – ekologiškiau

Prie pieno ir naminio sviesto turguje – eilė. Pienas turguje pigesnis nei prekybos centre. Už į 2 litrų plastmasinį butelį supilto pieno prekeivė prašo 3 Lt, parduotuvėje 1 l kainuoja maždaug 2,90 Lt. Panorėjus, pieno turguje galima paragauti – įpila į butelio kamštuką.

REKLAMA

„Parduotuvėje nežinai, kas ten užklijuota, užpurkšta. Senam žmogui parduotuvėje sunku nusipirkti. Perskaityti kas parašyta ant etiketės nebegaliu – neįmatau. Turguje aš jau žmones pažįstu, nebe pirmi metai einu, žinau, kad kokybiškas produktas“, – turgaus privalumus vardijo pensininkė Julė. Ji turguje perka kiaušinius, pieną, sviestą, šviežias daržoves.

85-erių šiaulietė sako, kad nuo parduotuvių ją taip pat atbaido didelės eilės, kuriose neturi jėgų laukti. Julė akcentuoja, kad jei kaina ir ta pati, maistas turguje – ekologiškesnis, šviežesnis.

REKLAMA

„Čia vištos vaikšto po lauką, žmogus atnešė kiaušinėlį, pardavė. Parduotuvėje nežinai, kur paukštis uždarytas buvo, ką lesė“, – komentavo pirkėja.

Turgų suris prekybos centrai

„Bažnyčia pradėjo pykti ant prekybos centrų. Paklausite kodėl? Todėl, kad babytės, senjorės nieko bažnyčiai nepaaukoja. Visus pinigus palieka per akcijas parduotuvėse“, – įvertino turgaus prekybininkas Petras.

Iš Kelmės rajono atvykęs verslininkas perpardavinėja daržoves, vaisius, riešutus. Sako, jog pats ir prekiauti, ir auginti, fiziškai nepajėgtų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

20 metų turguje prekiaujantis vyras įsitikinęs, kad turgaus laukia liūdna ateitis, kaip vandenyne mažos žuvelės – ją suris ryklys. Turgaus gyvavimui prekeivis pranašauja tik dešimtmetį.

„Prekybos centrai – absoliutus monopolis, smulkiojo verslo žlugdymas. Kokiom nori kainom gali pardavinėti – žmogaus nebeįviliosi į turgų. Parduotuvėje muzika, gražu, šilta. Turgus išnyks kaip reiškinys“, – įsitikinęs Petras.

Prekeivio pastebėjimu, į turgų iš įpročio eina tik pagyvenę žmonės. Jaunų beveik nematyti. „Gali už 6 litus pomidorą pasistatęs šokti, orkestrą pasamdyti – niekas nepirks. Prekybos centre – centą numuš, parašys 5,99 – nupirks“, – piktinosi.

REKLAMA

Jo nuomone, viena priežasčių – didžiosios parduotuvės įkurdintos miesto centre, o ne pakraštyje, kaip kitose Europos valstybėse.

Pirkėjų sąmonė paveikta

„Priimami išankstiniai užsakymai triušienai“ – skelbia plakatas ant prekystalio. Dėl vaikų ir sveikesnio maistovyras augina triušius. „Bet kas iš to, jei finansai dainuoja romansus, niekas neperka“, – apgailestauja prekeivis.

Prie pensijos jis kaip karo Afganistane dalyvis gauna išmoką iš Rusijos, todėl prekyba turguje – tik papildomas pajamų šaltinis, ir, anot jo, galimybė grynu oru pakvėpuoti.

REKLAMA

Pasak Petro, žmonės ne tik derasi, bet ir jis pats atsižvelgia į pirkėją. Jei mato, kad krapšto paskutinius pinigus, dar pigiau atiduoda, prideda „magaryčių“.

Nors pripažįsta – turguje kontaktas su pirkėju glaudesnis, bet tai pamažu išstumiama. „Pažiūrėkite į pašto dėžutes – primesta prekybcentrių lankstinukų. Pirmadienį žmogui į galvos diskelį „įrašė“ akcijas, jis ir eina su tuo lapeliu kaip su maldaknyge į parduotuvę. Pirkėjas jau psichologiškai paveiktas, sužalotas, pats nebemąsto“, – pabrėžia Petras.

Simona PUŽAITĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų