Vakar, rugsėjo 30 dieną, Vilniaus rotušėje vyko TS-LKD iniciatyva surengti debatai su socialdemokratų partijos atstovais. Auditorijai abiejų partijų komandos pristatė savo programines nuostatas švietimo ir kultūros srityje.
TS-LKD pozicijas gynė partijos pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, TS-LKD švietimo grupės vadovas dr. Mantas Adomėnas, dr. Paulius Subačius. Socialdemokratų partiją atstovavo – Rimantas Vaitkus, Aušrinė Marija Povilionienė, Sigita Burbienė.
„TS-LKD pagrindinis tikslas – kokybiškas švietimas, mokslas ir kultūra, kurie būtų prieinami kiekvienam. Su apgailestavimu galiu pasakyti, kad per aštuoniolika Nepriklausomybės metų, keičiantis politinėms jėgoms, švietimas ir kultūra buvo kaip valtelė, besiblaškanti jūroje. Reikia pripažinti, kad šiandien tas žinių bagažas, kurį gauna mūsų jaunuoliai yra nepakankamas. Todėl, mūsų nuomone, būtina sukurti kokybišką, šiuolaikišką aukštąjį mokslą, kuris būtų konkurencingas ne tik aplinkinėse šalyse, bet ir Europoje”,- pristatydama TS-LKD programos nuostatas kalbėjo I. Degutienė.
TS-LKD pirmininko pavaduotoja pabrėžė, kad mokytojo autoriteto smukimas yra pagrindinė dabartinės mokyklos krizės priežastis.„Privalome grąžinti mokytojo profesijos prestižą, sudaryti jam orias darbo sąlygas. Mokytojai šiandien yra socialiai neapsaugoti“,- sakė I. Degutienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu pernelyg daug kalbama apie vaikų teises, išleidžiant iš akių jų pareigas. „Vaikų teisės šiandien yra išaukštintos. Mokytojas negali pasakyti nė žodžio mokiniui. Jo galimybės ugdymo ir auklėjimo procese yra apribotos. Be to, smurtas mokykloje, vaikų smurtas prieš vaikus metai iš metų vis didėja“, - teigė TS-LKD pirmininko pavaduotoja.
Pasak I. Degutienės, bendrojo lavinimo mokykla turi suteikti ne tik būtinas žinias, bet ir ugdyti mokinio asmenybę. „Kaip bus ugdomas jaunuolis mokykloje, tokią turėsime ir pilietinę visuomenę”,- pažymėjo I. Degutienė.
Dr. Mantas Adomėnas kalbėjo apie kultūros politiką kaip geokultūrinės orientacijos įtvirtinimo priemonę, apsisaugant nuo Rusijos mėginimų užvaldyti mūsų informacinį lauką ir įsivyrauti Lietuvos geokultūrinėje tapatybėje.
“Aš suprantu socialdemokratų norą mus palikti jiems įprastos rusakalbės kultūros terpėje. Mes nepajėgėme išmokti anglų kalbos tiek, kad pajėgtume normaliai dalyvauti Europos kultūrinėje apyvartoje, nė nekalbant apie išplėtotus verslo ryšius. Tik septyniolika procentų Lietuvos piliečių kalba angliškai! Apie kokį anglų kalbos perteklių galime kalbėti? Tol, kol Lietuvoje dominuojanti užsienio kalba statistiškai bus rusų kalba,tol mes liksime Rytų informacijos įtakos zonoje”,- sakė TS-LKD švietimo grupės vadovas M. Adomėnas, atsakydamas į socialdemokratų klausimą, ar lietuvių tapatybei nekenkia sparčiai vykstantis anglų kalbos plitimas.
Doc. dr. Pauliaus Subačiaus teigimu, aukštojo mokslo reforma būtina. Jis pabrėžė, kad socialdemokratai neteisingai supranta prieinamumą: “Jokia pasaulio valstybė negali suteikti kokybiško aukštojo išsilavinimo dviems trečdaliams abiturientų už savo, už mokesčių mokėtojų lėšas. Visuotinis prieinamumas reiškia prieinamumą prie proftechninių, kažkodėl vadinančių save universitetais ir teikiančių universitetinius diplomus. Turime siekti, kad gabiausiems visuomenės nariams būtų suteiktas maksimalus prieinamumas prie europinio lygio universitetinio mokslo. Mes esame už tai, kad valstybė kuo daugiau lėšų skirtų būtent šitokiam prieinamumui kurti”,- teigė P. Subačius.
TS-LKD pirmininko pavaduotoja I. Degutienė priminė oponentams atlikto tarptautinio tyrimo rezultatus, pagal kuriuos Lietuvos moksleiviai yra žemiau vidurkio ir atsilieka nuo Estijos moksleivių, kurių rodikliai aukščiau vidurkio.
Valdančiosios daugumos atstovai socialdemokratai pripažino, kad reikia tinkamai atkreipti dėmesį į šį tyrimą ir padaryti išvadas.
Kiti debatai Vilniaus rotušėje vyks spalio 6 d., 18 val., su Socialdemokratų partijos atstovais. Disputo tema – ekonomika, valstybės ateitis.
Debatus remia Konrado Adenauerio fondas.
