REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paskutinį gegužės mėnesio savaitgalį Monte Karlo miesto gatvėse vyksta jau 77-osios Formulės-1 Monako Didžiojo prizo lenktynės.

Paskutinį gegužės mėnesio savaitgalį Monte Karlo miesto gatvėse vyksta jau 77-osios Formulės-1 Monako Didžiojo prizo lenktynės.

REKLAMA

Tai vienintelė trasa, kurioje F-1 lenktynės rengiamos nuo pat šio sporto atsiradimo.

Specialiai garsiausioms autosporto pasaulio lenktynėms Monte Karlo gatvės trumpam virsta lenktynių trasa, kurioje bent menkiausia klaida gali kainuoti labai brangiai.

Monake gatvėse vykstančias lenktynes Formulės-1 pilotai lyg susitarę vadinama pačiomis sudėtingiausiomis čempionate.

Kasdieniam gyvenimui pritaikytos gatvės, lyginant su standartinėmis F-1 trasomis, yra labai siauros, o dėl trasoje įrengtų apsauginių barjerų itin sunku pamatyti, kas vyksta už posūkio.

Tiesiog paklauskite bet kurio F-1 lenktynininko ir jis jums pasakys, kad pergalė Monako gatvėse jam yra gerokai vertingesnė nei triumfas bet kurioje kitoje trasoje.

REKLAMA
REKLAMA

Pelnytai sunkiausia trasa vadinamame Monako žiede lenktynininko reikšmė yra gerokai didesnė nei likusiose lenktynėse, kur daugiausiai lemia technikos pajėgumas, o ne piloto įgūdžiai.

REKLAMA

Ir kai kalba pasisuka apie Monako gatvių karalių, galvoje pradeda suktis mintys apie tragiškai žuvusią F-1 legendą Ayrtoną Senna.

Brazilijoje gimęs sportininkas tris kartus tapo Formulės-1 pasaulio čempionu (1988, 1990 ir 1991 m.), bei paliko itin ryškų pėdsaką šio sporto istorijoje.

162-iose lenktynėse dalyvavęs pilotas iškovojo 41 pergalę ir 80 kartų lipo ant nugalėtojams skirtos pakylos.

Kvalifikacijos meistru vadintas brazilas iš pirmosios starto pozicijos startavo net 65 kartus, kas yra tiesiog pasakiškas pasiekimas atsižvelgiant į dalyvautų lenktynių skaičių.

REKLAMA
REKLAMA

Visgi, skaičiai tėra „sausa“ statistika ant popieriaus, realybėje A. Senna buvo dar geresnis nei teigia aritmetika, ypač kai kalbama apie lenktynes Monako gatvėse.

Šiose prestižinėse F-1 lenktynėse brazilas triumfavo 6 kartus, daugiau nei bet kuris kitas pilotas per visą šio sporto istoriją.

Arčiausiai legendinio Pietų Amerikos lenktynininko yra vokietis Michaelis Schumacheris ir britas Grahamas Hillas, Monake laimėję po penkis kartus.

Pirmoji A. Senna pažintis su Monako trasa įvyko 1984 metais ir apie šį pasimatymą autosporto pasaulis garsiai kalba iki šiol.

Debiutiniame sezone F-1 brazilas vairavo „Toleman-Hart“ komandos bolidą, kuris dažnai gedo ir gerokai stokojo greičio lyginant su čempionato lyderiais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lenktynių dieną Monte Karlo gatvėse pliaupė stiprus lietus ir būtent tada pasaulis brazilui priklijavo lietaus meistro etiketę.

Iš tryliktos startinės pozicijos startavęs A. Senna žaibišku greičiu veržėsi į rikiuotės priekį.

Ne vieną įspūdingą lenkimą šlapioje trasoje atlikęs brazilas pasinaudojo ir varžovų klaidomis, bei 16-ajame rate buvo jau trečioje vietoje!

Netrukus A. Senna sukūrė dar vieną stebuklą, kai fantastišku manevru siaurose Monako gatvėse aplenkė antroje vietoje važiavusį „McLaren“ pilotą Niki Lauda, kuris tais metais tapo pasaulio čempionu.

Austrą aplenkęs brazilas pradėjo lenktynių lyderio Alaino Prosto medžioklę.

Pradžioje pilotus skyrė net 35 sekundžių skirtumas, tačiau „Toleman“ naujokui tai buvo nė motais.

REKLAMA

Brazilui prireikė vos 12-os ratų, kad atsilikimą nuo prancūzo sumažintų iki 7 sekundžių.

A. Senna veikiausiai būtų šventęs istorinę pergalę savo pirmose karjeros lenktynėse Monake, tačiau varžybų teisėjai nusprendė sustabdyti lenktynes dėl labai prastų ir lenktynininkams pavojų keliančių oro sąlygų.

Šioms lenktynėms teisėjavęs Jacky Ickx žiniasklaidos atstovams yra prisipažinęs, kad taip pasielgė verčiamas tuomečio FIA (Tarptautinė automobilio sporto federacija) prezidento Jean-Marie Balestre.

Jis nepanoro, kad A. Senna trasoje aplenktų dar vieną F-1 legendą ir sensacingai triumfuotų Monake, todėl įsakė nutraukti lenktynes.

Visgi, net ir finišavęs antroje vietoje, daugeliui brazilas tapo šių lenktynių laimėtoju.

Tąkart brazilas visam pasaulio įrodė, kad lenktynininko talentas kartais gali būti gerokai stipresnis nei tik technikos pajėgumas.

REKLAMA

Sekančiame sezone A. Senna vairavo „Lotus-Renault“ bolidą ir vėl sužibo Monte Karlo gatvėse.

1985-ais metais jis netikėtai triumfavo kvalifikacijoje ir 13 ratų pirmavo lenktynėse, tačiau tada talentingą brazilą sustabdė „Renault“ variklio gedimas.

1986-ųjų m. sezone A. Senna savo „Lotus-Renault“ bolidą atvežė iki trečiosios vietos lenktynėse, taip jau antrą kartą pasiekdamas nugalėtojų pakylą Monake.

Galiausiai 1987-ais metais brazilas atidarė savo pergalių sąskaitą Monte Karle.

Lenktynėse nuo pirmųjų posūkių pirmavo pajėgiausią sezono bolidą vairavęs britas Nigelas Mansellas, tačiau 29-ajame rate jam teko pasitraukti dėl „Honda“ variklio gedimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Williams“ komandos piloto nesėkme pasinaudojęs A. Senna pirmą kartą laimėjo Monako Didžiojo prizo lenktynes.

Galima drąsiai sakyti, kad jis to buvo nusipelnęs jau anksčiau, todėl niekas per daug nesijaudino, kad savo pirmąją pergalę čia brazilas iškovojo pasinaudojęs priešininko nelaime.

Lygiai po metų A. Senna į Monaką pirmą kartą savo karjeroje atvyko būdamas lenktynių favoritas.

„Mclaren-Honda“ komandos pilotu tapęs brazilas gavo pirmąją realią progą laimėti čempionatą ir tuo pasinaudojo.

Visgi, tais metais Monte Karle vykusios lenktynės jam baigėsi nesėkmingai.

Ilgą laiką pirmavęs A. Senna likus vos 11 ratų nesuvaldė savo bolido, rėžėsi į apsauginius barjerus, bei nebaigė lenktynių.

REKLAMA

Tai buvo vienintelis kartas brazilo karjeroje, kai Monake jis nepasiekė finišo linijos dėl savo kaltės.

Vėliau jis net penkis sezonus (1989-1993 m.) iš eilės triumfavo F-1 lenktynėse Monte Karlo gatvėse, kas iki šiol atrodo sunkiai įveikiamas pasiekimas.

Deja, bet brazilas taip ir neturėjo progos pagerinti šios įspūdingos serijos – 1994-ųjų metų Monako Didžiojo prizo lenktynėse jis nedalyvavo.

Prieš pat šį etapą San Marine vykusiose lenktynėse A. Senna tragiškai žuvo vairuodamas „Williams-Renault“ bolidą.

Daugelis F-1 gerbėjų nekantriai laukė jo ir tuo metu į elitą įsiveržusio Michaelio Schumacherio nuožmios tarpusavio dvikovos dėl čempionų titulų, tačiau ji taip ir neįvyko.

REKLAMA

Ir nors vėliau M. Schumacheris tapo net 7 kartus pasaulio čempionu ir statistiškai geriausiu visų laikų F-1 pilotu, Monako gatvėse gali būti tik vienas karalius ir juo amžiams išliks Ayrtonas Senna.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų