Jau po įvykio žiniasklaidoje pasirodė versija, kad avariją galėjo sukelti epilepsija sergantis žmogus. Per teismo posėdį buvo paskelbti duomenys, kad šiemet jam iš tikrųjų oficialiai diagnozuota epilepsija.
„Dabar vartoju vaistus, dabar niekas nepasireiškia“, – teisme kalbėjo kaltinamasis.
Tačiau byloje paskelbti duomenys rodo, kad sveikatos sutrikimų kaltinamasis galėjo turėti ir anksčiau.
Kanapinskas: kai kurios įstaigos neatsakingai išduoda sveikatos pažymas
Vairavimo instruktorius, eismo ekspertas Darius Kanapinskas pasakoja, kad Lietuvoje egzistuoja įstaigų, neatsakingai išduodančių sveikatos pažymas būsimiems ar esamiems vairuotojams.
„Mačiau vieną įmonę, kuri, galima sakyti tiesiai šviesiai, dalina sveikatos pažymas ir už durų gatvėje stovi didžiausia eilė. Jeigu sveikatos pažymos išduodamos be elementaraus patikrinimo arba prisijungimo prie „Esveikatos“, pasižiūrėjimo, kas parašyta, tokį rezultatą ir turime“, – komentavo D. Kanapinskas.
D. Kanapinskas kalba, kad sveikatos pažyma yra būtina ne tik vairuotojams.
„Tai lygiai tas pats, kaip ginklo pažyma, bet automobilis turi daug didesnę kinetinę energiją nei 9 gramus sverianti kulka“, – komentavo D. Kanapinskas.
Vairavimo instruktorius akcentuoja, kad vairuotojas, turintis sutrikimą dėl kurio kelyje gali prarasti sąmonę, gali būti pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
„Pavojus – didžiulis. Jeigu gyvenvietėje važiuoja automobilis ir vairuotojas (praranda sąmonę – tv3.lt), jeigu automobilis sveria bent 10 tonų ir trenkiasi į nejudančią kliūtį, pavyzdžiui, mūrinę sieną, viduje esantys kūnai patiria dešimt kartų didesnę apkrovą: 70 kg sveriantis kūnas pavirsta apie 10 tonų jėga“, – kalbėjo ekspertas.
„Jeigu kelyje pasimaišo, neduok Dieve, pėsčiasis arba dviratininkas, tikėtina, kad bus sužalojimai ir netgi mirtini sužalojimai“, – pridūrė jis.
Pakėnas: sveikatos specialistai gali nustatyti, ar sistema veikia
Vairavimo instruktorius ir saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas pabrėžia, kad baigus galioti sveikatos pažymai nustoja galioti ir vairuotojo pažymėjimas. Jeigu asmuo turi galiojančią sveikatos pažymą, niekas nebetikrina jo sveikatos, net jei ir ji pablogėja, kalba A. Pakėnas.
„Jeigu kažkas pablogėja, ar jūs bėgsite iš karto sakyti: „Aš atiduodu teises“? Suraskite tokį žmogų – nei vienas to nedarys“, – kalbėjo A. Pakėnas.
A. Pakėno manymu, situacija Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse per daug nesiskiria.
„Nereikia galvoti, kad pas mus yra kažkaip kitaip. [...] Kitose šalyse išvis tereikia ateiti ir pasakyti: „Aš esu sveikas“, ir tu prisiimi atsakomybę“, – komentavo vairavimo instruktorius.
„Kadangi esame Europos Sąjungoje, manau, kad iš Europos Sąjungos konteksto nelabai iškrentame“, – pridūrė jis.
A. Pakėnas sako, kad kartais vairavimo pažymos yra išduodamos asmenims, turintiems sveikatos problemų: „Šiais laikais išvis vos ne bet kam leidžiama vairuoti.“ Tačiau dėl to turi rūpintis ne vairavimo mokyklos, o Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Pasak vairavimo instruktoriaus, tik medikai gali spręsti, kokias ligas turintys asmenys negali vairuoti.
„Ar [sistema] pakankamai patikrina sveikatą, ar tikrai žmogus, turintis ligų, kurios galbūt turi įtaką vairavimui, šiais laikais Lietuvoje gali gauti pažymą nėra nei „Regitros“, nei vairavimo mokyklos, nei Susisiekimo ministerijos (atsakomybė – tv3.lt) Tai yra SAM [atsakomybė]“, –
Paskelbė oficialius duomenis dėl epilepsijos diagnozės
Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą – joje vyras bus teisiamas dėl praėjusių metų liepą sostinės Žirmūnų mikrorajone sukeltos avarijos, per kurią žuvo ant šaligatvio stovėjusi mergina, o jos draugė buvo sužeista.
Kaltinamasis Dalius Miežinis (gim. 1975 m.) pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl įvykio.
Jau po įvykio žiniasklaidoje pasirodė versija, kad avariją galėjo sukelti epilepsija sergantis žmogus. Per teismo posėdį buvo paskelbti duomenys, kad šiemet jam iš tikrųjų oficialiai diagnozuota epilepsija.
„Dabar vartoju vaistus, dabar niekas nepasireiškia“, – teisme kalbėjo kaltinamasis.
Tačiau byloje paskelbti duomenys rodo, kad sveikatos sutrikimų kaltinamasis galėjo turėti ir anksčiau.
Kaip paskelbė prokuroras Egidijus Motiejūnas, 2023 m. D. Miežinis kaip vairuotojas gydymo įstaigoje neigiamai atsakė į klausimus, ar jam svaigsta galva, ar jis buvo apalpęs, ar yra patyręs sąmonės sutrikimų.
„Darbe atsisveikinant nualpau, bet nebuvo nieko rasta“, – teisme sakė D. Miežinis.
Karčių žodžių kaltinamajam negailėjo žuvusiosios brolis
„Aš asmeniškai vertinu, kad tu melavai, siekiant įgyti teisę vairuoti. Tau būtų paskyrę papildomus tyrimus“, – teisme sakė žuvusiosios brolis.
Jis labai stebėjosi šaltu ir abejingu vairuotojo elgesiu avarijos vietoje.
„Šaltas efektas. Nė kiek emociškai neišgyveno, tai buvo matyti. Nebuvo jokio susijaudinimo, lyg būtų atėjęs į darbą – vairuotojas avarijos vietoje vaikščiojo, sėdėjo ant laiptukų“, – sakė nukentėjusiuoju pripažintas vyras.
Jis pamena, kad vairuotojas įvykio vietoje sakė, kad jam aptemo akyse.
Dar viena mirtina avarija beveik prieš 30 metų
Prokuroras paskelbė 1999 m. Kaune priimto nuosprendžio duomenis: 1998 m. vasarį Kaune įvyko eismo įvykis, 1999 m. D. Miežinis buvo pripažintas kaltu dėl avarijos, per ją taip pat žuvo žmogus.
„Tai buvo mano pirmas išvažiavimas į kitą miestą, susidūrimas įvyko sankryžoje, buvo prastas oras, į mane atsitrenkė kitas „Ford Fiesta“ automobilis, į tą šoną, kur sėdėjo žuvusysis. Mano automobilyje žuvo žmogus“, – apie šią bylą pasakojo D. Miežinis.
Tačiau prokuroras E. Motiejūnas pacitavo Kauno apylinkės teismo nuosprendį, jame rašoma, kad D. Miežinis pasirinko netinkamą važiavimo greitį ir per žalią juostą išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Kaltinamasis tikino, kad tuo metu su jo sveikata viskas gerai buvo, jis yra komunikacijos mokslų magistras.
Davė parodymus apie avariją
Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo duomenimis, praėjusių metų liepos 3 d. Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, vairuodamas automobilį, kaltinamasis nesilaikė atsargumo priemonių. D. Miežinis, važiuodamas apie 60,2 km/h greičiu, pakeitė važiavimo kryptį link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir užvažiavo ant šaligatvio, kur kliudė dvi pėsčiąsias.
Per avariją įvykio vietoje dėl traumų žuvo 2005 m. gimusi mergina, o kita to paties amžiaus pėsčioji patyrė sužalojimų – jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Prokuratūros teigimu, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad avariją lėmė vairuotojo veiksmai ir jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai.
D. Miežinis papasakojo apie tos dienos įvykį.
„Man važiuojant iš objekto, kuriame atlikome darbus, grįžtant į ofiso patalpas, aš važiavau pirma juosta, už sankryžos visi stabdė, buvo lyg kelio darbai. Mašina buvo beveik sustojusi, toliau įvykio neatsimenu, atsimenu po įvykio, kai sėdėjau prie savo automobilio. Priėjo policininkė, ji paklausė, ar žinau, kas įvyko.
Aš pasakiau, kad turbūt avarija, nes mašina į medį atsitrenkė. Ji sakė, kad įvyko nelaimė ir žuvo žmogus. Vadinasi, aš buvau be sąmonės, buvau praradęs orientaciją. Labai gailiuosi, jaučiuosi labai kaltas prieš nukentėjusiuosius, prieš šeimą, dar kartą norėčiau jų atsiprašyti“, – teisme kalbėjo D. Miežinis.
Jis prieštaravo teiginiui prokuratūros kaltinamajame akte, kad galėjo važiuoti daugiau nei 60 km/h greičiu.
„Negalėjo būti, prieš įvykį aš buvau beveik sustojęs“, – sakė D. Miežinis.
Tuo metu žuvusios merginos brolis teigia, kad avarijos vaizdo įraše nematyti, kad mašina būtų sustojusi, ji tiesiog lėkė.
„Aš staiga atsijungiau, kartu vykęs kolega pasakė, kad aš sudejavau ir pasukau vairą“, – sakė D. Miežinis. Vyras tikina, kad tądien, nors buvo karšta diena, gerai jautėsi, jeigu būtų blogai jautęsis, nebūtų sėdęs prie vairo.
Bylos nagrinėjimą teismas tęs spalį. Į posėdį į bus kviečiami liudytojai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Yra autobusai, traukiniai, mikriukai, taksi, pavežėjai, galų gale - dviratis.
