Iškalbingi švaistymo kiekiai
Kaip pastebėjo Lietuvos vartotojų instituto (LVI) prezidentė Zita Čeponytė, neretai vis dar bandoma neigti, kad Lietuvoje švaistomas maistas. Kita vertus, šia prasme Europos Sąjungos (ES) kontekste mūsų šalis toli gražu neužima pirmaujančių pozicijų.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, kiekvienas bendrijos gyventojas kasmet išmeta apie 170 kg, o Lietuvos gyventojas – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.
Tuo metu kalbant apie dažniausiai išmetamų produktų krepšelį Lietuvoje – jis mažai kuo skiriasi nuo kitų šalių: daugiausia tai yra vaisiai ir daržovės, taip pat grūdai, grūdiniai bei mėsos ir žuvų produktai.
„Sunku įvertinti, kodėl užimame būtent tokią poziciją. Turbūt pirmiausia galėtume kalbėti apie mus ribojančias finansines galimybes – turtingesnėse šalyse maisto išmetama daugiau. Be to, paisome ir tam tikrų tradicijų, ypač vyresnio amžiaus žmonės, kurie pasižymi didesniu taupumu, tausumu“, – svarstė LVI vadovė.
Daugiausia atliekų – namų ūkyje
Drauge su kitų ES šalių partneriais ketvirtus metus plataus užmojo projektą „Linkėjimai, maistas“ įgyvendinantis institutas siekia ne tik didinti vartotojų informuotumą apie maisto švaistymą, bet ir ragina pažvelgti į šią problemą globaliai, per neigiamą poveikį aplinkai, klimatui, ekonomikai ir net pasauliniams migracijos procesams.
Ekspertai įspėja, jog maisto gamyba, vartojimas ir atliekos ženkliai prisideda prie klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo bei išteklių pereikvojimo. Antai vien dėl išmetamo maisto gaminimo ir irimo, mokslininkų skaičiavimu, kasmet į aplinką patenka daugiau nei 4 mlrd. tonų klimato kaitą lemiančių dujų.
Daugelis vis dar linkę manyti, jog namų ūkių indėlis į bendrą maisto atliekų srautą nevertas didesnio dėmesio dėl nereikšmingų kiekių, tačiau, tarptautinių tyrimų duomenimis, daugiausia maisto atliekų – per 50 proc. – ES susidaro būtent namų ūkyje.
Globalų nūdienos iššūkį sprendžiančios ES narės, prisiėmusios JT darnaus vystymosi tikslus,
iki 2030 m. įsipareigojo perpus sumažinti vienam gyventojui tenkančius maisto nuostolius mažmeniniame ir vartotojų lygmenyse.
Stinga planavimo įgūdžių
Pagrindinėmis maisto buitiniame lygmenyje švaistymo priežastimis specialistai įvardija spontanišką, neapgalvotą pirkimą, netinkamą maisto produktų laikymą, perteklinę gamybą, taip pat tokių terminų kaip „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“ painiojimą.
LVI prezidentės ir „Linkėjimai, maistas“ projekto vadovės Z. Čeponytės akimis, mūsų šalies gyventojams dar labai trūksta planavimo – tiek apsiperkant, tiek gaminant – įgūdžių.
„Prieš eidami apsipirkti, vartotojai turėtų įvertinti, kokių produktų turi namie, susiplanuoti meniu ilgesniam laikui ir tuomet susidaryti prekių sąrašą. Per menkas dėmesys tenka ir maisto likučiams – turėtume daugiau dėmesio skirti kūrybiškam jų panaudojimui. Jei kažkas liko, iš to reikėtų dar kažką papildomai pasigaminti arba užšaldyti. Kita aktuali problema – porcijos. Pavyzdžiui, kruopos išvirus padidėja kelis kartus, tad vėlgi patartina įvertinti, kad daugiau kruopų reikės košei ir mažiau jų pakaks garnyrui, tam galima pasinaudoti ir porcijų skaičiuoklėmis“, – esmines rekomendacijas įvardijo pašnekovė.
Tiesa, anot Z. Čeponytės, pandemija vartotojų įpročius kiek pakeitė į gerąją pusę.
„Pavyzdžiui, Italijoje, Graikijoje, taip pat Jungtinėje Karalystėje atlikti sociologiniai tyrimai rodo, kad žmonės mažiau kartų ėmė vaikščioti į prekybos centrus, labiau planuoja, nes perka daugiau maisto. Kitas aspektas – maisto, jo likučių šaldymas, kuris taip pat tapo aktualesnis. Nors vėlgi tyrimai rodo, kad atlaisvinus karantiną maisto švaistymas šiek tiek padidėjo, tačiau negrįžo į prieškarantininį lygį“, – teigė „Linkėjimai, maistas“ projekto vadovė.
Realią situaciją atskleidžia rūšiavimas
Verta pastebėti, jog kintantys gyventojų įpročiai tausesnio maisto vartojimo link vertintini ir kaip efektyvi prevencinė priemonė mažinant maisto bei virtuvės atliekų susidarymo kiekius.
Tuo pačiu praktikoje ryškėja ir kita tendencija – sėkmingai veikianti tokių bioskaidžių atliekų tvarkymo sistema turi įtakos ir sąmoningesniems vartotojų pasirinkimams.
Antai Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC), kuris pirmasis ir kol kas vienas nedaugelio šalyje įdiegė veiksmingą maisto ir virtuvės atliekų surinkimo bei apdorojimo sistemą, atstovų pastebėjimu, būtent rūšiuodami gyventojai pamato, kokius realiai maisto kiekius jie išmeta, tad tai gali tapti geru postūmiu pažvelgti į savo vartojimo įpročius atsakingiau.
Kaip teigė ARATC direktorius Algirdas Reipas, praėjusių metų duomenimis, šiame regione individualiuose namuose vienam žmogui vidutiniškai surenkama daugiau nei 50 kg maisto atliekų, o
daugiabučiuose, kur surinkimas startavo kiek vėliau, – apie 15-17 kg.
„Kai žmonės ima rūšiuoti maisto atliekas, mišriųjų lieka gerokai mažiau. Be to, pagal mūsų statistiką, gyventojai 30 proc. geriau išrūšiuoja ir pakuotes, antrines žaliavas“, – keleriopą naudą iliustravo pašnekovas.
Privalomas reikalavimas atskirai surinkti bei apdoroti maisto ir virtuvės atliekas Lietuvoje, kaip ir kitose bendrijos šalyse, įsigalios jau netrukus – ES Atliekų direktyva to įpareigos imtis nuo 2024 m.
