„Kiaušinio ir margučio simbolis tikriausiai būdingas visoms Europos valstybėms. Vienareikšmiško atsakymo, kodėl taip yra, negalima rasti.
Margutis labai senas simbolis, kada prasidėjo, kaip atėjo ir kaip susiejo su krikščionybe pasakyti sunku, greičiausiai tai buvo pavasario simbolis“, – pastebėjimas dalinasi jis.
L. Klimka pasakoja, kad anksčiau, kai klimatas buvo visiškai kitoks, galbūt net ledynmečio laikais, dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyveno paukštelis, kuris vadinasi narūnėlis. Tai juodas paukštis su balta papilve.
„Dabar jis gyvena tolimoje šiaurėje, Kolos pusiasalyje, Norvegijos šiaurėje. Tas narūnėlis deda tik po vieną kiaušinėlį, kuris būna skirtingų spalvų ir raštų. Tikriausiai dėl to, kad jie nesuka lizdo ir taip galėtų surasti savo kiaušinį.
Labai įdomu tai, kad kiekvieno kiaušinio atspalvis yra kitoks ir pamarginimas: tai taškeliai, tai brūkšneliai, kabliukai. Viena iš versijų yra tokia, kad margučių marginimas galėjo prasidėti nuo šių paukštelių“, – sako jis.
Visos spalvos – iš gamtos
Vėliau žmonės pradėjo kiaušinius dažyti raudonai, ochros spalva. Tai, pasak etnologo, simbolizuoja kraują, auką ir ugnį. Anksčiau ši spalva per Velykas buvo pagrindinė, kuria margindavo kiaušinius.
Tačiau etnologas nurodo, kad yra dar dvi šventės, kuomet lietuviai margindavo kiaušinius: per Jurgines dažydavo rudai, kad labiau primintų auginamus gyvulius, o per Sėkmines žaliai, nes tai jau žalumos šventė.
„Kiaušiniai dažomi žaliai beržų spurgomis ir panašiai. Kiekvieno medžio žievė, kiekvienas pumpuras, turi tą dažančią galią ir skirtingais atspalviais nudažo margučius. Žinoma, spalvos iš gamtos nėra ryškios, bet lietuviai mėgsta švelnias, o ne rėkiančias spalvas“, – sako etnologas.
Marginimo raštai
Pasak L. Klimkos, lietuviai, margindami velykinį kiaušinį, dažniausiai pirmiausia padalija jį pusiau kokio nors ornamento juosta. Dažnai ji susideda ir iš paukščių pėdeles primenančių raštų.
„Tai begalinė juosta, einanti ir einanti aplinkui: juk pavasaris su paukščiais sugrįžta kasmet. Dar ši skirianti juosta sudaroma iš spinduliukų pusapskritimių. Galima manyti, kad tai tekančios ir besileidžiančios Saulės simboliai“, – sako jis.
Anot etnologo, dažniausiai piešiamuose raštuose buvo galima įžiūrėti ir senovės žmogaus pasaulio suvokimą, nes jis ir rinkdavosi raštus, kuriuos galėdavo pamatyti aplink save ir atkartoti: paukščių pėdeles, gyvūnus ar įvairias geometrines figūras.
„Spinduliukai simbolizuoja saulutę, patekančią ir nusileidžiančią. Jeigu spinduliukai nupiešti į viršų – vadinasi tai rytas, saulėtekis, žemyn nukreipti spinduliukai rodo, kad vakaras atėjo“, – aiškina L. Klimka.
Dalyvauk Margučių čempionate – pasidalink savo margučiu! Siųskite nuotraukas ar video medžiagą ir galbūt jūsų margučių vaizdai papuoš TV3 Laidą „Velykos #IšNamų“. Kurkime šventę ir gerą nuotaiką kartu! Anketą rasite čia.
