REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kovo 20-21 d. visuose Žemės kampeliuose minimas pavasario lygiadienis. Būtent šiomis dienomis diena ir naktis tampa tokio paties ilgio. O visų sekančių dienų trukmė vis ilgės ir ilgės, tai nuostabi žinia kiekvienam išsiilgusiam pavasario šilumos.

Kovo 20-21 d. visuose Žemės kampeliuose minimas pavasario lygiadienis. Būtent šiomis dienomis diena ir naktis tampa tokio paties ilgio. O visų sekančių dienų trukmė vis ilgės ir ilgės, tai nuostabi žinia kiekvienam išsiilgusiam pavasario šilumos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Lygiadienis yra atskaitos taškas kalendoriuje. Kadangi vidutinėse platumose yra pavasaris, akivaizdžiai pasireiškia jau gamtos atbudimas. Daugelyje žemdirbiškų kultūrų lygiadienis buvo siejamas su naujaisiais metais“,– kalbėjo etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

REKLAMA

Orai dar mėnesį bus permainingi

Stingdantys žiemos orai po lygiadienio nebegrįžta, bet įvairiausių netikėtumų dar galime sulaukti. Užtikrinta šiluma atkeliaus po mėnesio.

„Na, žiema nebegrįš, bet balandžio mėnuo visada pasižymi tuo, kad orai dar būna permainingi ir žmonės balandžio pirmąją vadina melagių diena, manoma dėl to, kad galima apsigauti, nes matyti, kad saulutė šviečia, tuoj išsirengęs išbėgsi į lauką, jau galima nepasiimti šiltesnių rūbų, skėčio, o staiga čia ims kilti kokia nors dargana, snaigės, užeis debesėlis. Balandį kartais ir sniego gali dar pakristi. Tai toks apgaulingas, permainingas oras vyrauja.

REKLAMA
REKLAMA

Galiausiai po mėnesio maždaug praėjus nuo lygiadienio jau mūsų krašte galima matyti pavasario regimus pasireiškimus medžių išvaizdoje, sprogsta pumpurai, skleidžiasi pirmoji žaluma“,– kalbėjo J. Vaiškūnas

Temperatūra Lietuvoje atėjus naujam sezonui nepasikeičia akimirksniu, todėl nuolat nutinka tam tikri recidyvai, kai oras staiga pasikeičia ir padovanoja netikėtų reiškinių.

„Pavasarį, per tam tikrą laikotarpį būtinai įvyksta recidyvai, užsninga, uždrebia šlapio sniego. Jis prasilaiko dieną, paskui vėl nutirpsta. Jie būdingi pavasariui“,– kalbėjo Naglis Šulija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kuo šiuolaikiniam žmogui svarbi ši diena?

Mes esame neatsiejami nuo gamtos, todėl verta nuo jos per daug neatitolti, naudotis pavasario teikiamomis dovanimis.

„Mes patys esame gamta, sakome jos dalis, bet iš tikrųjų, kas mus skiria nuo gamtos? Niekas, tik sienos namų, bet iš tikrųjų, mes esame tos šviesos ir tamsos dalis. Mumyse vyksta tam tikri procesai pavasarį, trūksta vitaminų bei medžiagų, todėl ir mes irgi turime sekti gamtos keliu, kai gamta prisikelia ji duoda daugiau šviesos, mes turime ja naudotis, turime atostogauti, išeiti į gamtą, degintis, eiti, kvėpuoti, nes paskui vėl pasinersime į savo namų erdvę, kurioje jau nėra tų gausybių, kurias gamta duoda“,– kalbėjo etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

REKLAMA

Anksčiau lygiadienis buvo svarbus žemdirbiams, nes po jo žmonės pradedavo rūpintis žeme, kad rudenį būtų gausus derlius.

„Būtent pavasario lygiadienis, ta diena, kai atliekami žemės ūkio darbai, kai mes pradedame rūpintis žeme, kad mūsų derlius, kurio mes laukiame rudenį būtų gausus. Darbai persikelia iš namų į lauką.

Žinoma, šiuolaikiniam žmogui, kuris gyvena pagal kitą ritmą, technologijų darbai į lauką persikelia tik sąlyginai, jei mes turime savo daržą, sodą, tai žmogus tą jaučia, bet jeigu žmogus sėdi prie kompiuterio ir toliau dirba tuos pačius darbus, mes galime šito ir nepajausti, nors šviesos pasikeitimą jaučia.

REKLAMA

Vaikai labai jaučia, eina į mokyklą ir mato, kad saulutė jau patekėjusi, o prieš mėnesį buvo apytamsis laikas, o dar anksčiau visai buvo tamsu, tai tą žmogus, aišku, negali šitos šviesos nejusti, nes šviesa ir tamsa ir šiandien mums yra labai svarbūs dalykai“,– kalbėjo etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

Šviesos pergalė prieš tamsą

Lygiadienis atneša atbudimo laiką, nes tai šviesos pergalė prieš tamsą.

„Ypač mitologijose, religijose tai buvo labai sureikšminama, nes dabar apie šviesą ir tamsą, kaip mitines ir mistines dalis nekalbame, nors suprantame, kad diena tampa ilgesnė už naktį ir žinoma, tas pasireiškia visoje gamtoje. Žemdirbiškose tradicijose, tai laikas, kai jau prasidėdavo darbai lauke“,– minėjo etnokosmologas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šį laiką senovės žmonės galėjo lengvai nustatyti, be laikrodžio ir kalendoriaus, o stebint saulės kelią dangumi.

„Lygiadienio metu Saulė teka tiksliai rytuose ir leidžiasi tiksliai vakaruose. Nueidama virš Žemės paviršiaus puse savo kelio, o antrą puse savo kelio keliauja po Žeme. Jei stovėtumėme atviroje vietoje, matytume, kaip du pasauliai šviesos ir tamsos dalinami į dvi lygias dalis. Ir nuo tos dienos tekės Saulė jau šiauriau nuo rytų ir leisis šiauriau nuo vakarų, taigi jos kelias virš Žemės pailgėja ir tam nereikia jokių tikslių laiko matavimo prietaisų. Na ir ši diena tampa atskirties tašku mūsų kalendoriuje“,– baigė etnokosmologas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų