Anot N. Dambrauskaitės-Martinkėnės, XVI–XVII a. barščiai buvo visiškai kitokie, nei esame pratę juos įsivaizduoti. Barščiais buvo vadinami laukiniai augalai, ir būtent dėl jų ši sriuba gavo savo pavadinimą.
„Ši sriuba visai nesusijusi su burokais, kurie auga daržuose, tačiau ji buvo itin mėgstama lietuvių. Net lenkų istorikai sutinka, kad į jų virtuvę barščių valgymo tradicija atėjo iš Lietuvos. Šie barščiai turi labai senas šaknis“, – pasakoja istorikė.
Moteris įvardija, kokie ingredientai būdavo pasirenkami barščių sriubai. Pasak jos, anuomet ši sriuba buvo ruošiama iš visai kitokių produktų nei šiandien. Kai kurie jų šiandien jau beveik pamiršti, tačiau būtent jie suteikdavo barščiams išskirtinį skonį ir aromatą.
„Ją mėgta valgyti tiesiog paruoštą iš laukinių augalų arba įdedant kiaušinių, grietinės, sorų kruopų“, – tikina N. Dambrauskaitė-Martinkėnė.
Kalbėdama apie XVI a., istorikė mini, kad laukinių barščių sriubą itin mėgo tuometinis Vilniaus vyskupas bei Barbora Radvilaitė. Pašnekovė priduria, kad egzistuoja ir pasninko barščių receptas, užrašytas 1833 m. lenkų karaliaus Vladislovo Vazos virtuvininko arba jo žmonos.
„Laukiniai barščiai verdami su migdolais, atskirai ruošiami žuvies kukulaičiai, įdaryti razinomis, cinamonu, šafranu. Jie atskirai kepinami alyvuogių aliejuje, o tuomet dedami į migdolų sriubą“, – sako istorikė.
Kokius dar patiekalus valgė senovės lietuviai – sužinokite aukščiau esančiame laidos „Verta žinoti“ vaizdo įraše.
Laidą „Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. taip pat rasite TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
