Prezidento idėjai pritarė 10 senatorių, 30 balsavo prieš, o dar 52 susilaikė. Parlamento aukštuosiuose rūmuose, turinčiuose 100 vietų, daugumą turi valdančioji dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).
PiS protežė laikomas prezidentas Andrzejus Duda šią savaitę oficialiai pateikė pasiūlymą surengti referendumą dėl tokių klausimų, kaip didesnių įgaliojimų suteikimas prezidentui ar Lenkijos įstatymų viršenybė Europos Sąjungos teisės atžvilgiu.
Varšuvos analitikų teigimu, triuškinama balsų persvara A. Dudos siūlymą atmetęs Senatas leido jam suprasti, kad prezidentas nėra įtakingas asmuo partijoje.
„Tokiu būdu buvo parodyta jo vieta: jis yra PiS kandidatas, priklausantis nuo partijos, o ne PiS lyderis, galintis spręsti politikos reikalus“, – pareiškė Varšuvos universiteto politikos analitikė Anna Materna Sosnowska.
„Taip leidžiama suprasti, kad prezidentas neturi galimybių suformuoti savo paties politinę stovyklą“, artėjant 2020-aisias vyksiantiems rinkimams, pridūrė ji.
2015-aisiais PiS paramą užsitikrinęs A. Duda buvo iškeltas į prezidento postą, o anksčiau dirbo aukštuose administraciniuose postuose ir nedarė reikšmingos politinės įtakos.
PiS kontroliuoja partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis, laikomas Lenkijos faktiniu valdytoju, nors oficialiai tėra paprastas parlamento narys.
J. Kaczynskis neseniai pareiškė, kad PiS parems A. Dudos kandidatūrą ir 2020 metais.
2015-aisiais į valdžią atėjusi PiS griežtai kritikuoja galiojančią Lenkijos konstituciją, parengtą šios politinės jėgos oponentųi – kairuolių ir liberalų. Pagal šalies įstatymus, Senatas sprendžia, ar prezidento teisėkūros iniciatyvos turi būti toliau svarstomos.
