REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prasidėjus galvos skausmui Julija Safonovienė manė, kad tai tiesiog nuovargio ženklas. Tačiau kai buvo nugabenta į Osle esančią ligoninę, sužinojo, kad jai bus daroma operacija. Julijai buvo 27 metai, kai jai buvo nustatyta smegenų aneurizma. Daugelis apie šią ligą nieko nežino, kaip nežinojo ir Julija, iki kol daktarai nepasakė šios diagnozės.

Prasidėjus galvos skausmui Julija Safonovienė manė, kad tai tiesiog nuovargio ženklas. Tačiau kai buvo nugabenta į Osle esančią ligoninę, sužinojo, kad jai bus daroma operacija. Julijai buvo 27 metai, kai jai buvo nustatyta smegenų aneurizma. Daugelis apie šią ligą nieko nežino, kaip nežinojo ir Julija, iki kol daktarai nepasakė šios diagnozės.

REKLAMA

Smegenų aneurizma apibūdinama kaip išsipūtimas, susidarantis vienoje iš smegenų kraujagyslių. Deja, ši būklė retai sukelia simptomus, todėl žmonės mėnesius ar metus gali to nė nežinoti.

Jautė nepakeliamą galvos skausmą

„Apie šią ligą nežinojau nieko. Apie ją sužinojau tik po operacijos ir tada pradėjau domėtis, kaip ją buvo galima atpažinti prieš tai, bet jau buvo per vėlu. Viskas man įvyko labai staiga. Užėjo galvos skausmas, tačiau galvojau, kad tai tiesiog migrena, kad pervargau, nes tuo metu daug dirbau. Tris dienas gėriau vaistus nuo skausmo.

Skausmas praeidavo, tačiau po kurio laiko jis atsinaujindavo. Po keturių dienų aš prabudau iš skausmo, man pradėjo dvejintis akyse, galvojau, gal taip yra dėl to, nes staigiai atsikėliau, tačiau iš tikrųjų mano akis buvo išstumta į išorę nuo staigaus išsipūtimo. Buvo beprotiškas skausmas.

REKLAMA
REKLAMA

Gyvenime nebuvau patyrusi tokio jausmo, galvojau tik užmigdykite mane, duokite man ramybę. Aš pati patyriau šoką, kai nusileidusi laiptais iš miegamojo pamačiau save veidrodyje“, – savo ligos pradžią pasakoja moteris.

REKLAMA

Tuo metu Julija jau gyveno Norvegijoje. Ją į ligoninę vežė brolis. Moteris juto nepakeliamą skausmą ir supratusi, kad jai reikalinga skubi pagalba, išsikvietė greitąją, nes toliau važiuoti brolio mašinoje negalėjo.

„Nuvykus į ligoninę man padarė magnetinį rezonansą, suleido morfijaus. Iš pradžių buvau vienoje ligoninėje, o vėliau mane su lėktuvu skraidino į Šiaurės Norvegijoje esančią ligoninę, o iš jos mane vežė į Oslą. Tik trečioje ligoninėje aš buvau operuota. Gruodžio 1 dieną atvykau į ligoninę, o gruodžio 5 dieną man buvo atlikta operacija“, – prisimena Julija.

REKLAMA
REKLAMA

Po operacijos kildavo baimė

Gydytojai nusprendė, kad operaciją darys per kirkšnį – endovaskulinę gydymo procedūrą, nes kitokią operaciją daryti buvo pavojinga. Kitu atveju aneurizma galėjo sprogti. Operacija truko maždaug šešias valandas.

Prabudusi po operacijos Julija jautė dar didesnį skausmą, nes aneurizma buvo užspaudusi akies nervą, dėl ko akis ir buvo išstumta.

„Man pasakė, kad reikės laiko, kad aneurizma susitrauktų ir nervas atsilaisvintų, nes ji buvo virš 35 mm dydžio. Po operacijos turėjau 3 mėnesių reabilitacija su nuskausminamaisiais. Praėjus 2 mėnesiams po operacijos vėl kreipiausi į gydytojus, nes buvo baisu dėl akies. Pagerėjimas buvo, tačiau į vietą ji pilnai neatsistatė. Jie man padarė angiografiją, vėl per kirkšnį su kateteriu“, – ligos eigą pasakoja Julija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Po šios procedūros jai dingo visi skausmai: „Lyg būtų nuimta ranka“. Po 3 mėnesių Julija pilnai atsigavo ir grįžo į darbą. Gruodžio penktą dieną bus praėję 10 metų nuo šios operacijos.

„Dabar atrodo, kad to net nebuvo, kad tai buvo tik sapnas. Neturiu jokių sveikatos problemų, susijusių su aneurizma. Žinoma, po operacijos turėjau labai daug baimės, jei užeidavo galvos skausmas, kildavo tokia panika, galvodavau, o jei vėl? Nes man niekas nedavė patvirtinimo, kad tai nepasikartos.

Kai tik suskausdavo galvą, aš iš karto įsivaizduodavau blogiausią scenarijų. Taip pat turėjau baimę, kad manęs gali nelikti. Tuo metu vaikai buvo maži, galvodavau, ką daryti, jei taip nutiks. O dabar tai tik prisiminimas, kuris baigėsi laimingai“, – džiaugiasi moteris.

REKLAMA

Keisti pojūčiai buvo iki lemtingos dienos

Prieš šį įvykį Julija patyrė keletą simptomų, tačiau į juos numojo ranka. „Buvome grįžę paatostogauti į Lietuvą, nuvažiavome į Palangą. Vaikščiojome pajūryje ir staiga man nutirpo dešinės rankos pirštai. Tai nebuvo trumpas nutirpimas, rankų pirštų nejaučiau maždaug valandą.

Po to buvo požymis, metus prieš operaciją pradėjau gan blogai matyti. Žiūrėdavau televizorių, lyg ir kažką matau, tačiau reikėdavo pamirksėti, kad sugebėčiau įskaityti titrus. Grįžusi į Lietuvą pasitikrinau akis ir užsisakiau akinius. Tada man pagerėjo.

Dar vienas požymis buvo, kai su mašinėle kirpdavau vyrą, jis man sakydavo: „Julija, kažkaip keistai ta tavo akis atrodo, lyg prisimerkusi“, tačiau į tai nekreipiau dėmesio, maniau, kad taip tiesiog atrodo mano akis. Porą kartų pasitaikė ir mirgėjimas akyse, tačiau tai nurašiau nuovargiui“, – apie tai, ką jautė iki lemtingos dienos, pasakoja Julija.

REKLAMA

Vis tik stipriausias pojūtis buvo galūnių nutirpimas, kurį moteris pajuto vos vieną kartą. „Būtent tokia mano patirtis, daug požymių prieš tai nejaučiau“, – teigia moteris.

Aneurizma sutrikdo smegenų veiklą

Anksčiau tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas Rytis Masiliūnas ir VUL intervencinis radiologas Givis Lengvenis kalbėjo apie aneurizmos riziką.

Radiologas Givi Lengvenis sako, kad aneurizma – klastinga ir pavojinga. „Tai maišelis ant arterijos, prie pat galvos smegenų esančių arterijų, kuriose yra didelis spaudimas. Ten yra silpna vieta.

Netikėtai, gyvenimo eigoje, ji plyšta. Tas plyšimas yra labai pavojingas, jis sutrikdo smegenų veiklą, smegenų skysčio apytaką ir reikalauja labai skubaus gydymo“, – sako gydytojas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jam antrina neurologas R. Masiliūnas: „Gali būti, kad plyšus aneurizmai prireiks net neurochirurginės operacijos. Tai – hemoraginio insulto rūšis. Aneurizmos plyšimui būdingas perkūno trenksmo galvos skausmas, žmogus gali netekti sąmonės, gali net pasišlapinti, paleisti vidurius. Tokiu atveju būtina kreiptis į medikus.“

Medikai sutartinai tvirtina, kad aneurizmos plyšimas nėra mirties nuosprendis, o atsistatymo galimybės – net didesnės nei išeminio insulto.

„Vis tik prisiminkite, kad aneurizmą nuo įprasto galvos skausmo skiria kitoks pojūtis. Ypač atkreipiame dėmesį ir kitaip vertiname pacientus, kurie sako, kad galvos skausmas atsirado visai kitoks, sustiprėjo. Tada būtini papildomi tyrimai bei neurologo konsultacija“, – įsitikinę medikai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų