Iki Vladimiro Putino pasitraukimo iš prezidento posto liko vos keli mėnesiai, o Kremliuje auga vidinės klanų kovos dėl vietos po saule būsimojo įpėdinio Dmitrijaus Medvedevo pašonėje, praneša „The Guardian“.
Slapti „caro“ turtai
„The Guardian“ iš patikimų šaltinių sužinojo, kad V. Putinas disponuoja slaptu, niekur viešai nedeklaruotu 40 mlrd. dolerių turtu. Manoma, kad šis turtas saugiai ilsisi Šveicarijoje bei Lichtenšteine. Puikiai Kremliaus vidinį gyvenimą išmanantis politikos analitikas Stanislavas Belkovskis teigia, kad V. Putinas tokius turtus susikrovė per 8 prezidentavimo metus. Jei tokios žinios pasitvirtins, tai V. Putinas taps ne tik turtingiausiu Rusijos, bet ir visos Europos žmogumi.
S. Belkovskio teigimu, V. Putinas per trečiuosius asmenis bei ofšorines kompanijas kontroliuoja nemažus akcijų paketus trijose didelėse Rusijos naftos bei dujų kompanijose. Jo nuomone, V. Putinas valdo 37 proc. trečios pagal dydį naftos perdirbėjos „Surgutneftgaz“ akcijų, vertų 20 mlrd. dolerių, jam priklauso ir 4,5 proc. valstybinio dujų monopolininko „Gazprom“ akcijų bei mažiausiai 75 proc. kompanijos „Gunvor“ akcijų. Ši paslaptinga Šveicarijoje įsikūrusi naftos perpardavinėtoja įkurta V. Putino draugo Genadijaus Timčenko.
Paklaustas, kiek iš viso verti V. Putino turtai, S. Belkovskis teigė, kad ne mažiau nei 40 mlrd. dolerių, tačiau jie gali būti kur kas didesni, nes apie dalį Kremliaus monarcho kontroliuojamo turto tikriausiai nežino net ir pats Kremliaus vidines peripetijas puikiai išmanantis politikos analitikas. „Savaime suprantama, kad V. Putino vardas nefigūruoja jokiuose akcininkų sąrašuose, viskas daroma per trečiuosius asmenis ir ofšorines kompanijas, o galiausiai pinigai suplaukia į Šveicariją bei Lichtenšteiną, kur nusėda V. Putino kišenėje“ – teigė S. Belkovskis.
„Liberalai“ prieš „Vanagus“: kas ką?
Diskusijos apie V. Putino turtą Rusijoje iki šiol buvo tabu, tačiau informacija buvo nutekinta, kai Kremliuje ietis surėmė du tarpusavyje besivaidijantys įtakingi klanai – Igorio Sečino vadovaujami buvę KGB bei kitų saugumo ir karinių struktūrų darbuotojai bei liberalai, susibūrę apie D. Medvedevą. I. Sečino grupėje tokios pavardės kaip Federalinės Saugumo Tarybos direktorius Nikolajus Patruševas, jo pavaduotojas Aleksandras Bortnikovas bei pirmasis vicepremjeras Sergejus Ivanovas. „Liberalų“ grupuotėje figūruoja Romano Abramovičiaus, Federalinės narkotikų kontrolės tarybos vadovo Viktoro Čerkesovo bei Uzbekijoje gimusio milijardieriaus Ališero Usmanovo pavardės.
Tiesa, pati kova turi mažai ką bendro su ideologijomis. Tiesiog tai kova, kuria siekiama atsiriekti kuo didesnę valstybei priklausančių kompanijų dalį. V. Putino sprendimas savo įpėdiniu paskelbti KGB bei jos įpėdinėje FSB nedirbusį D. Medvedevą sudavė stiprų smūgį I. Sečino „vanagų“ klanui. Nesutardami dėl tokio V. Putino pasirinkimo motyvų, kai kurie analitikai teigia, kad Kremliaus vadovas nori trauktis iš politikos, o D. Medvedevą pasirinko siekdamas apsisaugoti nuo I. Sečino gaujos rengiamo sąmokslo. Kiti teigia, kad silpno prezidento pasirinkimas leis V. Putinui išlaikyti didelę įtaką Rusijos politiniam gyvenimui. Pats Rusijos prezidentas leidžia suprasti, kad po pasitraukimo iš Kremliaus taps vyriausybės vadovu, t.y. nuo vienos kėdės persės ant kitos.
Nacionalizacijos banga, vykusi V. Putino valdymo metais, daugumą artimiausių jo bendražygių pavertė multimilijonieriais. Tad dabar jiems iškyla dilema, kaip iš prezidento posto traukiantis V. Putinui išlaikyti savo turimus turtus bei įtaką.
Kremliaus gaujų karai
Kad karas Kremliaus viduje yra realus įrodo ir nesenų įvykių grandine. Praėjusį mėnesį buvo suimtas Federalinės narkotikų kontrolės tarybos direktoriaus pavaduotojas generolas Aleksandras Bulbovas. Jis priklausė vadinamai „liberalų“ grupei. Pareigūno suėmimas priminė tikrą trilerį – FSB agentai bei generolo apsauginiai taikėsi vieni į kitus šaunamaisiais ginklais. Be to, šį mėnesį buvo suimtas ir kitas „liberalų“ bendražygis finansų viceministras Sergejus Storčakas. Jis apkaltintas 43,4 mln. dolerių pasisavinimu. S. Storčako vadovas bei taipogi „liberalų“ klanui priklausantis finansų ministras Aleksejus Kudrinas atkakliai tvirtina, kad jo pavaldinys nekaltas.
Vis dėlto skolingi neliko ir „liberalai“. I. Sečino gaujai jie smogė, kai verslininkas Olegas Švartsmanas interviu dienraščiui „Kommersant“ pareiškė slaptai tvarkęs kai kurių aukštų FSB pareigūnų sąskaitas. Pasak O. Švartsmano, šių pareigūnų turto vertė siekia 1,6 mlrd. svarų sterlingų. Tokie turtai įgyti prievarta žemesne nei rinkos kaina išperkant akcijas iš privačių savininkų, po to kompanijas paverčiant valstybinėmis, o dar vėliau tiesiog per ofšorines kompanijas išplaunant pinigus bei išsidalinant visą turtą.
