stanislavas belkovskis

Praėjusią savaitę turėjęs būti eiliniu rutininiu Rusijos valdžios susitikimu virto jeigu ne sensacija, tai bent jau itin keistu įvykiu, niekaip neįsipaišančiu į bendrą Kremliaus politikos vaizdą.

Vakarų šalių spec. tarnybos surinko įrodymus dėl Rusijos dalyvavimo bandyme įvykdyti valstybės perversmą Juodkalnijoje, praneša leidinys „Telegraph“, remiantis šaltiniais Didžiosios Britanijos valdžioje. „Telegraph“ pašnekovas pranešė, kad valstybės perversmas Juodkalnijoje, organizuotas su Rusijos piliečių pagalba, turėjo įvykti praėjusiųjų metų spalio 16-ąją. JAV ir Didžiosios Britanijos spec.

Rusijos valdininkams, net ir paties aukščiausio lygio, rekomenduojama susigrąžinti užsienyje besimokančius vaikus, praneša leidinys „Znak“. Leidinys pažymi, kad valdžios atstovams nesiūloma laukti, kol mokslai bus baigti, o atsivežti savo vaikus „dabar pat – pervedant juos į Rusijos aukštąsias mokyklas“. Į tėvynę taip pat turėtų grįžti ir deputatų bei valdininkų tėvai, jeigu vyresnioji karta dėl kažkokių priežasčių gyvena užsienyje.

Britų ir JAV žurnalistai pasidomėjo Rusijos prezidento ir jo artimųjų pajamomis ir, rodosi, nesirengia apsiriboti keliais paprastais klausimais Kremliui. Vakarų šalys Rusijos prezidento ryšius su verslo elitu laiko jo silpnąja vieta, į kurią ir turėtų smogti sankcijos, įvestos dėl pradėto karo Ukrainoje. „The Times“ pažymi, kad Vašingtono sankcijos, skirtingai nuo Europos, nutaikytos į V. Putino ir jo aplinkos senus draugus ir bendražygius.

Pasaulyje nerimstant susirūpinimui dėl padėties Ukrainoje, Jungtinės Amerikos Valstijos žengė netikėtą žingsnį. Ukrainai „kritiniu momentu“ JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry (Džonas Keris) gegužės 12 d. Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Po Minsko derybų Vakarai yra linkę patikėti, kad Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai tinka taikdario vaidmuo, sako Rytų Europos studijų cento (RESC) analitikas Marius Laurinavičius. Savo ruožtu politologas Tomas Janeliūnas teigia manantis, kad vakariečiai nėra tokie naivūs. Vis dėlto abu LRT.lt pašnekovai sutinka, kad už naujojo titulo slypi gudrus A. Lukašenkos žaidimas, o jo priklausomybė nuo Maskvos niekur nedingo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikiausiai įsiamžins istorijoje kaip lyderis, grąžinęs Maskvai Krymą, tačiau jis taip pat stengiasi nelikti žmogumi, kuriam valdant Ukraina ištrūko iš Rusijos įtakos zonos. Tolesnės šešios savaitės bus lemiamos šioje kovoje, Ukrainai ruošiantis gegužės 25 dieną surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, parengti naują konstituciją ir neleisti prorusiškiems separatistams atplėšti rytinių regionų.

Dar 2011 metais apsuptas žiniasklaidos atstovų Vladimiras Putinas išniro iš tamsaus Juodosios jūros vandens rankoje laikydamas atrastas senoves lobio liekanas. Vėliau paaiškėjo, kad šis atradimas tebuvo viešųjų ryšių triukas. Jūroje jis neatrado jokio istorinio palikimo. Tačiau pats triukas pasiteisino. V. Putinas dar kartą pasirodė kaip neliečiamas Rusijos lyderis, kuris nesidrovi demonstruoti savo apnuogintą krūtinę, sugeba užmigdyti tigrą ir yra neįveikiamas dziudo kovotojas.

Šaltojo karo gūsis dvelktelėjo dar pernai, kai Rusija pakėlė į orą savo naikintuvus. Rusų tankams įvažiavus į Gruziją, apie šaltojo karo sugrįžimą prabilo visas pasaulis. Pernai pirmą kartą nuo sovietinių laikų rusų naikintuvai vėl pasirodė Vakarų zonoje, per plauką priartėjo prie Didžiosios Britanijos, praskrido pro Amerikos lėktuvnešį „Nimitz“ ir net pro vieną negyvenamą Japonijos salą.