REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Skurdas bado akis

Minimalus valandinis atlygis Lietuvoje yra šešis kartus mažesnis nei nykštukiniame Liuksemburge, bet beveik triskart didesnis nei Rusijoje

Lietuvoje nustatytas 6,06 Lt minimalus valandinis atlygis yra vienas mažiausių ES, tačiau Lietuva lenkia 15 valstybių žemyne. Tiesa, lietuviai plūsta ne į Rusiją ar Ukrainą, o ten, kur už valandą darbo sumokama 30 Lt.

REKLAMA
REKLAMA

Pinigais nesišvaistome

Minimalus valandinis atlygis (MVA) yra ne kas kita, kaip proporcingai padalyta minimali mėnesio alga (MMA). Abu dydžius tvirtina Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu. Kitaip tariant, MVA savo esme nesiskiria nuo MMA, nes MVA apskaičiuojamas pagal MMA.

REKLAMA

Taip nuspręsta todėl, kad už atliktą darbą su darbuotoju darbdavys atsiskaitytų jam priimtiniausia forma. „Turime vieną liberaliausių darbo užmokesčio nustatymo sistemų pasaulyje“, – sakė Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis. Pagal valandinį atlygį Lietuva ES lenkia tik tris valstybes – Bulgariją, Rumuniją ir Vengriją. Žemyne Lietuva lenkia 15 šalių, tarp jų ir ne tokias turtingas šalis kaip Rusija (2,17 Lt), Baltarusija (1,79 Lt) ar Moldova (0,93 Lt).

REKLAMA
REKLAMA

Didžiausias MVA šiuo metu yra Liuksemrburge (35,94 Lt), Monake ir Prancūzijoje (31,83 Lt) bei lietuvių pamėgtoje Airijoje (29,86 Lt). „Jei Lietuvos valdžia nedidins minimalaus darbo užmokesčio, socialinė atskirtis didės. Vidutinis darbo užmokestis šalyje irgi nekils“, – sakė B.Gruževskis.

Siūlo mokėti daugiau

Dvejus metus Norvegijoje dirbantis Vytautas „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad šioje šalyje minimalaus valandinio atlygio nėra, kaip beje, ir MMA. „Nežinau, ar tai gerai, ar blogai. Tiesiog dirbu pamainomis ir, atrodytų, užsidirbu, bet labai daug tenka mokėti už būsto nuomą (apie 5 000 Lt per mėnesį), – pasakojo Vytautas. – Panašiai tiek išleidžiu pragyvenimui.“ Jis viliasi, kad jam pavyks rasti darbą pagal ilgalaikę sutartį, nes tik tada jis galės padidinti pajamas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pragyvenimas Norvegijoje, nepaisant iš pažiūros gero uždarbio, yra labai brangus. MMA ir MVA dydžių nėra Danijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir dar keliose turtingomis laikomose Europos šalyse. O Spaldinge pirmus metus dirbanti 20 metų Kristina pasakojo, kad MVA Jungtinėje Karalystėje yra 24,50 Lt (6,19 svarų sterlingų). „Darbas nereguliarus, todėl man moka pagal išdirbtas valandas. Aišku, tiek už valandą darbo Lietuvoje niekas nemokėtų“, – sakė Kristina.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sakė, kad Lietuvos piliečiams žavėtis užsienyje išmokamais didesniais valandiniais atlygiais nevertėtų. „Anglijoje tu darbo turi 5 valandas – tiek ir dirbi. Po to gali kitą dieną darbo neturėti, todėl vien dėl to nestabilumo MVA ir yra gerokai didesnis nei Lietuvoje.

REKLAMA

Be to, reikia atsižvelgti dar ir į pragyvenimo lygį, būsto nuomą“, – sakė D.Arlauskas. Tačiau jis pripažino, kad Lietuvoje bent jau MVA galėtų būti didesnis ir jį reikėtų atsieti nuo MMA. „Taigi, mūsų darbdaviai negalėtų gudrauti, kai pakėlus MMA iki 1 000 litų, jų darbuotojas dirbtų 8 valandas, nors apskaitos žurnale būtų fiksuojamos tik 4 valandos“, – siūlė D.Arlauskas.

Išeitis – kolektyvinės sutartys

Valstybės institucijos nurodo, kad kolektyvinėse sutartyse galima įtvirtinti didesnius negu Vyriausybės nustatyti MMA ir MVA dydžiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigė, kad MVA svarbus tose įmonėse, kuriose dirbantiesiems nustatytos laiko normos (pvz., sargams).

REKLAMA

„Žemės ūkyje MVA praverstų, jei darbas apmokamas už išdirbio normų įvykdymą, taip pat taikant laikinę darbo apmokėjimo sistemą, ypač kai darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, pavyzdžiui, keletą valandų per savaitę ar pan.“, – sakė SADM Darbo teisės skyriaus patarėja Laimutė Višinskienė.

Ji kol kas neįžvelgia galimybių MVA didinti artimiausiu metu, nes MMA iki 1 000 Lt jau didėjo nuo šių metų sausio 1 d., o šis dydis susietas su MVA. „Šiuo metu Trišalei tarybai (kurią sudaro darbdaviai, profesinės sąjungos ir valdžios atstovai) nepateiktas siūlymas didinti MMA ir MVA“, – pabrėžė L.Višinskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, yra vilčių, kad MMA ir MVA vis dėlto vėl didės. Vyriausybės programoje įtvirtinta siekiamybė, jog 2012–2016 m. MMA bus nuosekliai didinamas ir pasieks 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Šiuo metu vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra 2 171 Lt, o pagal valdžios įsipareigojimus MMA dabar turėtų siekti bent 1 085,5 Lt, MVA – apie 6,5 Lt. Tikėtina, kad gerėjant ekonominei situacijai, taip ir nutiks.

Penktadalis piliečių gyvena skurde

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Rita Griguolaitė nesutinka, kad Lietuvoje MMA yra vienas mažiausių ES, nes, pasak jos, įvertinus MMA santykį su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, Lietuva lenkia daugelį ES šalių. „Pas mus MMA siekia apie 41 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, Lietuvoje MMA yra didesnis už MMA Ispanijoje, Estijoje, Vengrijoje ar Anglijoje“, – aiškino R.Griguolaitė.

REKLAMA

Ekspertė tikino, kad MVA ir MMA nustatymas yra apskritai neteisingas, nes „jis mokamas ne pagal tai, kiek darbuotojas sukūrė, ir ne pagal tai, kiek sutarė darbuotojas ir darbdavys, o pagal tai, kaip nustatė valstybė“. „Tai yra paprasčiausias politinis sprendimas, dėl kurio mažiau pinigų lieka darbštesniems“, – kalbėjo R.Griguolaitė.

Profesinių sąjungų lyderiai įsitikinę, kad Lietuvoje būtina išsaugoti ir MMA, ir MVA dydžius. Jų nederėtų ir atsieti. „Jei žmogus dirba ne visą darbo dieną, jis atlyginimą turi gauti pagal išdirbtas valandas ir darbdavys turėtų už valandą darbo jam sumokėti ne mažiau, nei nustatė Vyriausybė (6,06 Lt/val.)“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Arūnas Černiauskas. Pavyzdžiui, 4 valandas išdirbusiam žmogui darbdavys privalo skaičiuoti ne mažesnį nei 24,24 Lt atlygį už tą dieną. Jis nesileido į diskusijas, ar MMA šiuo metu nustatytas teisingai, kai Lietuvoje skurdo riba šeimai (kurią sudaro du suaugusieji ir du nepilnamečiai vaikai iki 14 metų) yra 1 452 Lt. Statistikos departamento duomenimis, skurde gyvena apie 20 proc. piliečių.

REKLAMA

Sužavėjo Danijos patirtis

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius D.Arlauskas sykiu vadovauja darbo grupei, kuri iki balandžio 1 d. turės pateikti Vyriausybei išvadas, kaip smulkų ir vidutinį verslą paveikė MMA didinimas iki 1 000 Lt. „Bent jau kol kas jokių blogų signalų iš savo narių nesulaukėme, o konkrečiau apie tai galėsime pakalbėti kovo viduryje, kai suplauks visi duomenys“, – sakė D.Arlauskas.

Vadovaujantis šiomis išvadomis bus sprendžiama, ar būtinos lengvatos įmonėms, kurioms pasunkėjo verslo našta padidinus MMA. „Žinoma, jei galvojame apie darbuotoją, tai turėtume perimti Danijos patirtį, kur nėra nei MMA, nei MVA. Ten saugomas žmogus, o ne darbo vieta, – kalbėjo D.Arlauskas. – Ten viskas sutvarkyta taip, kad bedarbiu tapęs žmogus turėtų dideles socialines garantijas. Bedarbio pašalpa jam mokama iš specialaus fondo.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, tada įmokos į fondą būtų ne 0,2 proc., kiek dabar darbdavys sumoka Garantiniam fondui, iš kurio remiami bankrutavusių įmonių darbuotojai, bet gerokai didesnės. Danijoje ne darbdavys išmoka išeitinę išmoką, o jau minėtas fondas remia bedarbiu tapusį žmogų. „Pas mus irgi galėtų būti kas nors panašaus, liberalizavus Darbo kodeksą, bet jei žmogus atleidžiamas iš darbo, jam tenka ir solidi parama“, – sakė D.Arlauskas. Jo nuomone, tik tada galėtume visiškai atsisakyti MMA ir MVA.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų