Skandalinga: Venslovaitienei ir Čeburinui – kosminės premijos, klubas pirko kvepalus, pavėsinę, suteikė paskolą

Kai V. Venslovaitienė galiausiai pardavė „Žalgirio“ dalis verslininkui Tadui Burgailai, naujieji klubo vadovai iškart pažadėjo finansinį auditą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Žalgirio“ žygis UEFA turnyre grįžta į TV ekranus – rungtynes transliuos TV3 žiniasklaidos grupė

Toplygos turo apžvalga: strategus pakeitė jau pusė klubų

Šešių įvarčių fiesta: Anglijos ir Kroatijos dvikovoje – futbolo spektaklis

Kaip pripažino direktorius Mindaugas Kasperūnas, jis galvojo, kad įdomybių bus, bet jų kiekis pritrenkė.

„Žalgiris“ atliko 2021-2025 metų veiklos auditą, jame keliami klausimai, ar turtas ir finansai valdomi racionaliai ir ar procesai buvo tinkami ir efektyvūs.

„Trumpas auditorių atsakymas buvo – ne“, – šyptelėjo „Žalgirio“ prezidentas Andrius Tapinas.

Kaip pabrėžė vienas klubo vadovų, klubas labai mėgo atsiskaitymą avansinėmis apyskaitomis. Pagal jas apmokėti įvairiausi pirkimai už kiek daugiau nei 235 tūkst. eurų, iš jų apie 159 tūkst. buvo skirti buvusiai vadovei Vilmai Venslovaitienei.

Nors iš esmės toks modelis nėra nusikalstamas, bet auditas nustatė, kad pagal avansines apyskaitas buvo įsigyta galanterijos, kvepalų, baldų, interjero prekių, statybinių medžiagų, o tai sukėlė rimtų abejonių.

„Jokių čia nėra kaltinimų, reikės teisinio vertinimo, pasiėmus dokumentus“, – pabrėžė A. Tapinas, pabrėžęs, kad klube trūksta kai kurių dokumentų, kai kuriuos juos vengia pateikti buhalterinę apskaitą vykdžiusi bendrovė „UAB Versluma“.

Taip pat nustatyta, kad „Žalgiris“ audituoto laikotarpio metu išleido beveik 250 tūkst. eurų reprezentacinėms išlaidoms, tačiau auditoriams nebuvo pateikti sumas pagrindžiantys dokumentai.

„Čia gal labiau aplaidaus valdymo išdava, bet paliksime teisininkams analizuoti šituos dalykus“, – sakė A. Tapinas.

Nurašytas turtas – dar viena tema, kur auditoriams kilo daug klausimų. Čia figūruoja parkeriai po 560 eurų, vyriškos delninės po 909 eurus, nardymo apsauginiai dėklai, žaidimų konsolės „Playstation“ priedai, mobilieji telefonai už maždaug 7000 eurų, krūmapjovė, sodo baldai, pavėsinė, aukšto slėgio plovykla už 3623 eurus ir t.t.

„Reikės turbūt teisininkų dalyvavimo bandant suprasti aiškiau ir gaunant liudijimus, ar vyriška delninė buvo naudojama klubo veikloje, ar buvo naudojama kažkokiem kitiem dalykam“, – dėstė A. Tapinas.

Auditoriai pasigedo ir tam tikro ilgalaikio turto: skalbimo ir džiovinimo mašinų už 6000 eurų, dviejų televizorių, sofos „Florence“, natūralaus ąžuolo baldų komplekto.

Antakį kelia ir premijos. Per 2021-25 metų laikotarpį treneriui Vladimirui Čeburinui buvo išmokėta 498 tūkst. eurų premijų, tačiau audito metu nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys 190 tūkst. eurų šios sumos.

Pačiai V. Venslovaitienei buvo išmokėta 552 tūkst. eurų premijų, klausimų kilo dėl 32 tūkst. eurų pagrįstumo.

Visus V. Venslovaitienės valdymo metus dabartinis direktorius Mindaugas Kasperūnas buvo vienas klubo dalininkų, tačiau jis patikino, jog tokie premijų dydžiai jam nebuvo žinomi.

„Mane tokios sumos nustebino. Premijų tvirtinimo procesas vydavo prieš sezoną, mes patvirtindavome dalininkų susirinkime, kiek aš pamenu, bendrą premijavimo sistemą komandai. Kas yra normalu, dabar irgi prieš Europos turnyrus mes pasitvirtinime sistemą, pagal kurią premijuojama visa komanda. Ir tiek. Būdavo sumos, bet jos tikrai nebuvo tokios. Kiek aš atsimenu ir ką mes matom – kokie yra skaičiai – man nesusiveda“, – sakė M. Kasperūnas.

A. Tapinas pridūrė, kad kai kurios premijos buvo skiriamos vadovo įsakymu.

„Teisininkai turės aiškintis, ar tikrai viskas buvo daroma pagal klubo įstatus ir reglamentą“, – teigė „Žalgirio“ prezidentas.

Buvusiai direktorei 2022-ųjų pabaigoje buvo nustatytas papildomas atlyginimas už sporto direktorės funkcijas, taip pat paskirtas vienkartinis atlyginimas, kuris sudarė V. Venslovaitienės metų dydžio atlygį.

Konferencijoje atskleista, kad auditoriai negavo jokio pagrindimo skrydžiams už 20 tūkst. eurų.

„Kažkokie skrydžiai vyko, neaišku nei kur, nei kodėl. Kai kurie skrydžių bilietai, pavyzdžiui, į Stambulą, buvo pirkti direktorei ir vyr. treneriui savaitgaliui“, – atskleidė A. Tapinas.

Pasirodo, treneriui V. Čeburinui buvo skiriamos išmokos ir už žaidėjų perėjimus – nustatyta, kad už tam tikrų žaidėjų pardavimą strategas gavo 30 proc. perėjimo sumos, o tokiu būdu kazacho kišenę papildė 84 tūkst. eurų.

„Audito nuomone, dalis išmokėjimų buvo nepagrįsti dokumentais ir neteisėti, taip švaistant klubo lėšas“, – komentavo A. Tapinas, pridurdamas, kad klubas kreipsis į UEFA aiškinantis, ar tokia metodika yra teisinga.

Taip pat „Žalgiris“ 2025-siais treneriui suteikė 61 tūkst. eurų avansą automobiliui įsigyti, audito nuomone taip klubas „finansavo darbuotojo asmeninį sandorį prisiimdamas su tuo nesusijusią riziką, todėl toks avanso suteikimo būdas laikomas neteisėtu“.

Klausimų kelia ir klubo už 50 tūkst. eurų pirktos tarpininkavimo paslaugos iš fizinio asmens, ir „Žalgirio“ sąskaita vykdyti klubui nepriklausančio stadiono remonto darbai už 71 tūkst. eurų.

Auditas taip pat konstatavo, jog klubas suteikė 95 tūkst. eurų paskolą su „Žalgiriu“ nesusijusiam fiziniam asmeniui, o paskolą grąžino Kaune įsikūrusi medicinos paslaugų įmonė. Paskolą grąžinant nebuvo sumokėti delspinigiai ir „padaryta daugiau kaip 16 tūkst. eurų žala“.

„Tokios paskolos yra laikytinos neteisėtomis ir nepagrįstomis. Vilniaus „Žalgiris“ nėra nei greitųjų, nei lėtųjų paskolų bendrovė ir neturėtų skolinti pinigų fiziniams asmenims“, – sakė A. Tapinas.

Nustatyta, kad „Žalgiris“ 2023-25 metais pirko odontologų paslaugų už daugiau nei 19 tūkst. eurų pagal sutartį, kuri nebuvo pateikta.

„Reikės mėginti pasiaiškinti ir su odontologais, ar buvo taisomi dantys žaidėjams, kas būtų neįprasta gan praktika, ar kažkam kitam“, – kalbėjo „Žalgirio“ prezidentas.

Paaiškėjus šiems faktams dabartiniai „Žalgirio“ vadovai planuoja kreiptis į teisininkus, auditorius ir imtis veiksmų siekiant susigrąžinti iš klubo sąskaitos galimai neteisėtai išleistus pinigus.