„Įmanomas konsensusas ir būtų pageidautinas tas konsensusas, kadangi pasitraukti visoms trims šalims yra kur kas patogiau ir techniškai, ir geopolitiškai. Geopolitinis momentas, beje, čia irgi yra svarbus“, – antradienį Žinių radijui sakė Asta Skaisgirytė.
Lietuva siekia nuo bendros Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos atsijungti anksčiau nei 2025 metų gruodį. Ji norėtų tai padaryti 2024 metų vasarį ir sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais. Tuo metu Latvija ir Estija ketina laikytis galutinės datos.
„Mes visada sakėme, kad kuo greičiau (pasitraukti iš BRELL – BNS), tuo geriau, nes ypač vykstant karui nenorime likti neapibrėžtoje situacijoje ir norime užsitikrinti savo energetinį saugumą“, – sakė A. Skaisgirytė.
Anot jos, ir Latvija, ir Estija tai supranta.
„Dėl šio aspekto nėra jokių ginčų, jeigu diskutuojama, tai diskutuojama dėl techninių parametrų. Tam, kad sinchronizuotųsi su kontinentine Europa, Latvija ir Estija turi statyti papildomų jungčių, tos papildomos jungtys, žinoma, užima laiko ir lėšų“, – teigė patarėja.
„Manau, kad pavyks rasti konsensusą su Latvija ir Estija. Ir latviai, ir estai pabrėžia, kad jiems tai yra techninis klausimas, ne politinis, o techninius klausimus visada galima išspręsti“, – sakė ji.
Lietuvos energetikos viceministras Albinas Zananavičius pirmadienį neatmetė galimybės, kad Lietuva gali viena pati pasitraukti iš BRELL sutarties. Tačiau tai būtų tik politinis sprendimas, fiziškai šalies tinklai liktų sistemoje ir toliau.
2001 metų vasarį pasirašyta BRELL sutartis apibrėžia, kaip Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnį reguliuoja Maskva.
Ši sutartis atnaujinama kasmet vasario mėnesį. Norint teisiškai ją nutraukti apie tai turi būti pranešta prieš pusmetį – tai yra iki rugpjūčio 7 dienos, tuomet kitų metų vasarį būtų galima ją nutraukti.
Dėl atsijungimo nuo BRELL klausimo ketinama rengti Valstybės gynimo tarybos posėdį.
