• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vasaros metas ne vieną paskatina susimąstyti apie savo sodo pagražinimą. Neretai tam pasirenkami augalai, kurie manoma, kad suteiks gyvybės ir pilnatvės erdvei, tačiau ne visus iš jų rekomenduojama sodinti savo sode.

7

Vasaros metas ne vieną paskatina susimąstyti apie savo sodo pagražinimą. Neretai tam pasirenkami augalai, kurie manoma, kad suteiks gyvybės ir pilnatvės erdvei, tačiau ne visus iš jų rekomenduojama sodinti savo sode.

REKLAMA

Nors augalai yra tikra puošmena sodo erdvėje, vis tik kai kurių sodinti šalia savo namų nepatariama dėl tokių priežasčių kaip saugumas ar sveikatos problemos.

Šia tema naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko pakomentuoti medeinos.lt tinklaraščio įkūrėja  Edita Medeina. Pasak jos, saugiau tam tikrus augalus sodinti toliau nuo savo namų arba apskritai jų nesodinti savo valdose.

REKLAMA
REKLAMA

Pavojų keliantys medžiai

Pirmiausia pašnekovė pradėjo analizuoti medžius, kurių nepatartina sodinti šalia savo namų. Ji pasakojo, kad net ir senovėje lietuviai medžius nuo gyvenamojo pastato sodindavo kiek tolėliau.

REKLAMA

Pasak jos, pagrindinė to priežastis – saugumas, mat nelaimingo atsitikimo metu šalia pasodintas medis gali užvirsti ant namo arba jį uždegti.

„Pirmiausia, kiek žinau iš lietuvių etnografijos istorijos, medžių niekada niekas arti namų nesodindavo dėl užvirtimo ir žaibo pavojaus, tad atstumas būdavo parenkamas maždaug toks, koks medžio aukštis, jeigu virstų, neapgadintų namo.

REKLAMA
REKLAMA

Tarkime, jeigu sodindavo ąžuolą, tai bent jau 30 metrų atstumu nuo sodybos, kad būtų saugu, o jeigu sodindavo liepą – 20-25 metrų atstumu. Niekas nesodindavo arti namų“, – paaiškino pašnekovė.

Taip pat ji atskleidė, kad yra tam tikri medžiai, kurie pasižymi silpna, prasčiau žemėje įsitvirtinusia šaknų sistema.

Anot jos, tokius medžius reikėtų vengti sodinti šalia namo, nes stipresnis vėjas ar audra gali pakenkti ne tik medžiui, bet ir turtui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Antras dalykas, yra kai kurie medžiai, kurie turi silpnus šaknynus, tarkime, eglės, ir yra medžiai, kurie lūžta ne dėl medienos, o dėl įvairių puvinių, pavyzdžiui, drebulės ir visos tuopos yra linkusios išpūti, greitai virsta ir invazinis uosialapis klevas, juos pavojinga sodinti“, – sakė Edita Medeina.

REKLAMA

Pašnekovė aiškino, kad netgi yra tam tikri želdynų įstatymai, kurie nurodo, kokius medžius ir kokiu atstumu nuo tam tikrų objektų reiktų sodinti.

Pasak jos, tai ypač aktualu mieste, kur vietos plotas yra ribotas. „Kadangi mieste daug kelių, takų, parkų, reikia, kad medžiai ant jų neužgriūtų“, – priežastį nurodė ji.

Pavojų keliantys krūmai ir gėlės

Kitas pokalbio metu aptartas aspektas – krūmai ir gėlės, kurių nepatartina sodinti savo sode. Pasak Editos Medeinos, viena iš to priežasčių yra nuodingumas, kita – sveikatos problemos, o trečioji – alergija bičių įgėlimams.

REKLAMA

„Pagrindinės priežastys, dėl ko nerekomenduojama sodinti krūmų, yra nuodingumas, t. y. nuodingi vaisiai, lapai, spygliukai. Pavyzdžiui, kukmedis, ricinmedis, žalčialunkis, kurpelė ir kt.

Antras dalykas yra dėl alergijos žydintiems augalams, o dabar daug kas serga astmomis, šienligėmis, tad krūmų ir gėlių žydėjimas jiems kenksmingas.

Trečias dalykas – alergija bitėms, tad žydintis augalas, ypatingai, jeigu jis turi daug nektaro, privilioja daug bičių. Čia pagrindinės trys kryptys, dėl ko nereikėtų šių augalų sodinti“, – atkreipė dėmesį specialistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmiausia ji prabilo apie kelis nuodingus augalus, kurie gali sukelti apsinuodijimo riziką. Edita Medeina atskleidė, kad jie – puikiai žinomi lietuviams.

„Augalai, kurie turi stiprų kvapą, tikrai gali paveikti žmones. Pavyzdžiui, pakalnutės, alyvos, narcizai. Daugiausia žmones gali paveikti dekoratyviniai augalai“, – paaiškino ji.

Taip pat ji papasakojo apie augalus, kurie neretai sukelia alergijas ir tokiu būdu ima gadinti žmogaus gyvenimo kokybę.

REKLAMA

„Galiu papasakoti apie alergizuojančias gėles. Daug kas alergiškas žydinčių lelijų kvapui, hiacintų kvapui, ne vieną pažįstu alergišką įvairioms žydinčioms smilgoms (eraičinams, posmilgėms, miskantams, soroms ir kt.).

Kai jie žydi, tai ne vienam sukelia šienligę. Reikia arba auginti ir nukirpti žiedus, arba visai jų neauginti.

REKLAMA

Taip pat daug kas alergiškas astrinių augalų šeimos žydėjimui, t. y. kiečiams, pelynui, diemedžiui. Čia tokios pagrindinės rūšys“, – pranešė specialistė.

Pasiteiravus apie krūmus, Edita Medeina pasidalijo vienu pavyzdžiu iš savo patirties, kai šalia jos namų pasodintas krūmas sukėlė alergiją kaimynui.

„Pas mane štai auga raugerškio krūmas, kurį neretas girdėjęs, dar vadinamas barbarisu. Man jis labai kvepia, o kaimynas praeidamas sako, kad jis negali pakęsti, nes vos tik praeina – bėga nosis, jis alergiškas augalo žydėjimui“, – sakė ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis tik, pasak Editos Medeinos, šiuo metu pasaulis nesustodamas juda į priekį, tad pamažu atsiranda alternatyvų, skirtų tiems, kurie alergiški tam tikriems augalams.

Anot jos, vienas iš pavyzdžių, – šiuo metu prekyboje populiari paprastojo putino veislė „Roseum“, liaudiškai dažnai vadinama gulbinu. Ji yra sukurta, kad žydėtų be žiedadulkių, dėl to yra saugi auginti visiems.

REKLAMA
"Niekas nesodindavo"... Siūlau pravažiuoti panemunių miestelius ir pasižiūrėti.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų