„Kažkaip bandžiau susiskaičiuoti, kiek čia jau toks kadencijos nešame atsakomybę. Pasirodo, kad dar nėra nė dvejų metų, bet kartais toks jausmas, kad jau kokių 20 metų. Ir galbūt tai būtų net ne atsakomybė, o kažkuria prasme – apkaltinamasis nuosprendis. Nes kai Vyriausybė pradėjo darbą 2020 metais, atrodė, kad didžiausia mūsų problema yra kažkaip įtikinti visuomenę sulaukti vakcinų nuo COVID–19“, – konservatorių tarybos posėdyje kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, COVID-19 beveik jau praeitis – nors ir matomi dideli naujų susirgimų skaičiai, bet yra visuomeninio imuniteto lygis aukštas. Pasak premjerės, „tai, kas buvo didžiausia problema 2020 metų pabaigoje, dabar yra labiau fonas“.
Premjerė teigia, kad niekas neprilygs situacijai, kuri susiklostė po Rusijos pradėto karo Ukrainoje. „Mūsų kasdieniniu gyvenimo fonu tapo Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą. Ir nors karas tęsiasi jau nuo 2014 metų, ši nauja atkarpa tiesiog esmingai pakeitė tiek mūsų planus, tiek mūsų gyvenimus, tiek ir mūsų perspektyvas <...> Ir mes negalime pasakyti, kiek laiko šitomis aplinkybėmis mums teks gyventi, veikti, dirbti, prisiimti atsakomybę“, – sako I. Šimonytė.
I. Šimonytė: „Per tą sudėtingesnį laikotarpį visi surėmę pečius turėsime praeiti“
Premjerė I. Šimonytė dėmesio skyrė ir artėjančiam kitų metų biudžeto tvirtinimui. Ji priminė gegužės mėnesį, kai Vyriausybė patikslino biudžetą, pasak jos, biudžeto patikslinimas buvo tikrai nemenkas – daugiau nei 2 milijardai eurų. „Laukas toks susiklostė: ačiū, labai įdomiai padarėt, kur dar? Tas, kur dar nelabai turi kažkokią ribą. Kai kitą savaitę atiduosime 2023 metų biudžetą, turbūt gausime klausimą: Kur dar? Ir, matyt, taip bus.
Šiandien trys ketvirtadaliai dujų kainos yra apmokama mokesčių mokėtojų pinigais. Didesnė dalis nei pusė elektros kainos yra apmokama mokesčių mokėtojų pinigais, kalbu apie gyventojus. VERT šią savaitę pateikė kainų prognozės skaičiavimus ir labai kai kas nusigando, klausė, gal nereikia žmonių gąsdinti, kad kaina yra štai tokia.
Žmonės kaip dabar nemoka tokios kainos, taip ir ateityje jos tokios nemokės. Bet matyti, kokia yra situacija, manau, kad yra labai svarbu. Manau, kad reikia užduoti sau klausimą: o kur gi dingsta tas kainos skirtumas? Štai jį padengia mokesčių mokėtojų pinigai. Ar tai gali tęstis amžinai? Tikrai ne. Šitie sprendimai galės būti tik laikini, antraip mes turėsime didelių problemų su biudžeto ir viešųjų finansų tvarumu. Kaip laikinas sprendimas tai gali būti, bet vis dėlto mes turime visi suprasti, kad turime ir kitą atsakomybę <..> Taip pat turime keisti savo gyvenimo būdą, savo energetikos vartojimo įpročius, būdus, kuo šildomės. Tam reikės daugiau laiko, finansinės paramos, ji yra suplanuota ir jos bus daugiau.
Tas nekantrumas ir toks įsivaizdavimas, kad yra kažkokia lemputė, kuri staiga išjungs tą problemų lauką, tikrai tas įsivaizdavimas yra klaidingas ir jo nereikėtų kultivuoti. Turėsime sudėtingesnį laikotarpį, per tą sudėtingesnį laikotarpį visi surėmę pečius turėsime praeiti“, – teigė I. Šimonytė.
„Norėčiau būti burtininkė ir keliauti laiku kaip Hermiona Įkyrėlė“
Premjerė kalbėjo, kad dalis politikų, praeities veikėjų yra linkę daryti daug, kad jų atsakomybė būtų ištirpdyta, išsklaidyta ir jos nesigirdėtų. O tai, kas dabar vyksta, būtų galima pateikti kaip dabartinės valdančiosios daugumos nesėkmę. I. Šimonytė teigė, kad ypatingai sunku suderinti interesus tuomet, kai kitų politinių jėgų atstovai „tarsi iš kepurės traukia įspūdingas sumas“, kuriomis siūlo spręsti problemas, nors tai nėra gerai ir nėra natūralu.
„Norėčiau būti burtininkė ir keliauti laiku kaip Hermiona Įkyrėlė. Tada su malonumu grįžčiau į 2012-2013 metus, kitus gyvenimo epizodus <...> Ir kažkur rasti mygtuką, kuris pakeistų sprendimus, kurie buvo padaryti ir dabar turėtume kitokią situaciją <...> Mes vis dėlto turime nepamiršti, kad esame solidari visuomenė, kad turime spręsti problemas, tačiau tai yra mūsų bendra atsakomybė ir todėl negali kažkas tiesiog pasakyti, kad valstybė yra visiems viską skolinga ir valstybė privalo visiems viską kompensuoti. Ne kartą esu sakiusi, bet ne aš šitą mintį sugalvojau, kad valstybė nieko savo neturi. Valstybė turi tik tai, ką ant bendro stalo sudeda tie patys mokesčių mokėtojai“, – sako I. Šimonytė.
Premjerė pažymėjo, kad atliepti visų visuomenės narių interesus yra tiesiog neįmanoma, nes interesai yra iš prigimties priešingi. Pasak jos, valdžios institucijų ir politikų uždavinys yra maksimaliai tuos interesus suderinti, kiek tai yra įmanoma.
Artėjant savivaldos rinkimams daugės bandymų atsakomybę už nepadarytus darbus perkelti ant centrinės valdžios pečių, sako premjerė I. Šimonytė. Jos teigimu, tai natūralus dalykas ir reikia su juo susitaikyti.
„Artėja savivaldos rinkimai, nepaisant to, kad yra daug dalykų, kurie dabar aktualūs žmonėms, pavyzdžiui, šilumos ūkis ar kiti panašūs dalykai, socialinė parama ir taip toliau, yra labai dažnai savivaldos užduotis, matysime, kad nacionalinė politika bus perkeliama į savivaldą ir nacionaliniai politikai bus kaltinami už tai, ko kartais nepadaro valdžia vietoje <...> Tą tikrai pamatysime, nes yra labai lengva viską sujaukti į tokį didžiulį kamuolį ir galbūt kokių nors vietų politikų praeityje nepadarytus darbus pabandyti pateikti kaip centrinės valdžios atsakomybę. To yra, buvo ir bus. Tai yra politinio proceso dalis“, – teigė ji.
Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų kovo 5 dieną. I. Šimonytė bendražygius ragino tokius kaltinimus vertinti kaip natūralų dalyką, kaip ir kitus opozicijos veiksmus, pavyzdžiui, inicijuojant interpeliacijas net keliems ministrams.
„Tai, kad opozicija interpeliuoja penkis ministrus iš Vyriausybės, nėra kažkaip nenatūralu. Keisčiau, kad kai opozicijai nepavyksta to padaryti, ji nusprendžia pakeisti (Seimo) statutą ir nusileisti sau krepšinio lanką, nes nepavyksta į jį pataikyti. Tai yra šiek tiek juokinga“, – tvirtino premjerė ir turėjo galvoje opozicinių darbiečių Seimo statuto pataisą, numatančią daugiau teisių opozicijai per interpeliacijos procedūrą.
I. Šimonytė tik apgailestavo dėl oponentų selektyvios atminties, kai jie patys būdami valdžioje nepritarė tam, ką dabar aktyviai siūlo, pavyzdžiui, dėl įvairių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Kaip vieną kertinių Vyriausybės darbų premjerė paminėjo valstybės tarnybos reformą. Jos teigimu, ši reforma būtina norint, kad valstybės tarnyba būtų efektyvi ir moderni.
Kaip vieną svarbiausių pasiekimų politiniame lauke premjerė minėjo visų politikų ir visuomenės sutarimą dėl krašto gynybos bei nacionalinio saugumo.
„Nepaisant visų pasišpilkavimų, nepaisant visų opozicijos rezistencijų, nepaisant pavydžios uošvės sindromo, kuris kartais vieną kitą politiką ištinka, kai norisi pasirodyti daug geresniu nei visi kiti, manyčiau, kad vienas esminis dalykas yra svarbus ir už jį norėčiau padėkoti ir opozicijai, ir prezidentui, ir savo bendruomenei, savaime suprantama, – už tai, kad mūsų supratimas apie krašto gynybą ir saugumą yra vis dėlto vieningas. Tai yra turbūt svarbiausia, ką galime šitomis aplinkybėmis išlaikyti“, – sakė I. Šimonytė.
„Galime turėti skirtingas nuomone, kiek turi kainuoti elektra, koks turi būti PVM dešrai ar restoranams, ar malkoms, bet yra labai svarbu, kad neturime skirtingos nuomonės apie savo krašto gynybą, apie savo krašto saugumą ir apie savo krašto orientaciją į transatlantinę erdvę“, – pabrėžė ji.
