Vyriausybės atstovai valdantiesiems priklausančių frakcijų nariams ketvirtadienį žada pristatyti antiinfliacinį planą, apimantį galimas išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, pensininkams, įskaitant kompensacijas už šildymą, dujas ir elektrą.
Nesiėmus priemonių lauktų ženklus kainų didėjimas
Premjerė I. Šimonytė sako, kad perskaičiuojant kainas pagal normaliomis sąlygomis galiojančią tvarką, dujų ir elektros kainų didėjimas nuo liepos 1-osios būtų gana ženklus.
Ji aiškino, kad prognozės, kurios galiojo praėjusių metų rudenį, kai Vyriausybė pateikė savo pasiūlymus dėl kainų augimo nuo sausio 1-osios išdėliojimo per penkerius metus, dabar nebegalioja.
Prognozės tuomet rodė, kad dujų kainos turėjo stabilizuotis balandžio mėnesį. Dėl to turėjo stabilizuotis ir elektros kainos.
„Dėl karo Ukrainoje visiškai aišku, kad tai neatsitiko. Dabar jau yra ateitis tai, kas atrodė praėjusių metų rudenį. Todėl reikia spręsti dvi problemas. Reikia spręsti anksčiau priimtų sprendimų ir jų išdėliojimo problemą, taip pat ir naujų kainų pokyčių, kurie būtų ir bus nuo liepos 1 d. juos apribojant.
Tai reiškia, kad bus reikalinga nemenka dotacija įmonėms tam, kad kainų augimas galėtų būti maksimaliai mažas, o sukauptas padidinimas, kuris dabar yra pakabintas ant įmonės balanso, jį taip pat reikės išspręsti viešųjų finansų skyrimo būdu“, – sakė I. šimonytė.
Pasak jos, kitas klausimas – įvairių pajamų papildomas indeksavimas.
„Visų pirma, įvairių socialinių išmokų ir socialinių dydžių, kaip valstybės remiamos pajamos ir įvairūs bazinaii dydžiai, nuo kurių priklauso socialinės išmokos. Detalės bus pristatytos vėliau“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė negali įvardinti, kiek tai gali atsieiti biudžetui.
„Nemažai“, – sakė ji.
Šimonytė: Klaipėdos SGD terminalo nepakanka visoms Baltijos šalims
Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo nepakanka patenkinti visų Baltijos šalių dujų poreikio, todėl šią problemą būtina spręsti, teigia premjerė I. Šimonytė.
Taip ji komentavo atgaivintas Estijos diskusijas su Latvija ir Suomija dėl antrojo SGD terminalo Baltijos šalyse projekto.
„Turbūt estai su latviais gali apie tai kalbėti ir turbūt turi apie tai kalbėti, nes galvojant apie apsirūpinimą gamtinėmis dujomis, alternatyviais šaltiniais, Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas yra atsakymas, bet nepakankamas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, reikia įvertinti Baltijos šalių dujų vartojimą, galimybes jį sumažinti bei tiekti dujas į kitas valstybes, tarkime, Lenkiją, per naują netrukus pradėsiantį veikti Lietuvos-Lenkijos dujotiekį.
„Aš matau, kad mūsų terminalo nepakanka visoms Baltijos valstybėms aprūpinti ir reikia tą problemą kažkaip spręsti“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė teigė, jog šiuo metu nediskutuojama apie Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų plėtrą.
Majauskas pateikė keturis sprendimus
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad jei Vyriausybė nesiims jokių veiksmų, nuo liepos 1-osios elektros kainos išaugtų apie 50 proc., o dujų – du kartus. Jo vertinimu, reikėtų apsispręsti dėl kainų įšaldymo.
M. Majausko nuomone, Vyriausybė gali įgyvendinti keturis sprendimus infliacijai mažinti. Pirmas – mažinti energijos kainas.
„Jeigu nieko nedarytume, nuo liepos 1 d. elektros kainos augtų 50 proc., dujų kainos – du kartus. Čia reikalinga priimti sprendimus dėl kainų įšaldymo. Koks kainų augimo procentas yra toleruojamas ir protingas, turi apsispręsti Vyriausybė. Vyriausybei priėmus sprendimą dėl procento, kiek gali augti kainos, viskas, kas yra virš tos ribos, turėtų kompensuoti valstybė“, – prieš Seimo posėdį kalbėjo M. Majauskas.
Antras sprendimas, jo manymu – užtikrinti platesnę šildymo kompensaciją, kad tai apimtų ir vidutines pajamas gaunančius žmones.
Trečia priemonė, pasak M. Majausko – mažinti socialinę atskirtį, kuri atsiranda augant kainoms.
„Būtina peržiūrėti valstybės remiamas pajamas ir bazinę socialinę išmoką. Šiais metais ji buvo padidinta maždaug 5 proc. nuo 40 iki 42 eurų. Sutikite, kad prie 15 proc. infliacijos šį skaičių reikėtų peržiūrėti“, – aiškino M. Majauskas.
Ketvirta priemonė, jo galva – didinti neapmokestinamų pajamų dydį.
„Yra įvairių pasvarstymų opozicijoje didinti jį iki minimalios mėnesinės algos. Tai krypčiai pritarčiau, bet reikia atkreipti dėmesį, kad toks sprendimas kainuotų apie 550 mln. eurų, taigi vienu žingsniu tokio sprendimo rpiimti nėra įmanoma. Kryptis iš esmės būtų teisinga.
Tai skatina žmones dirbti, mažina socialinę atskirtį, naštą verslui ir sudaro galimybę žmonėms pasirinkti, kur jie norėtų išleisti papildomus pinigus“, – kalba M. Majauskas.
Pasak jo, infliacija yra rekordinė, tad visos jos mažinimo priemonės turėtų būti svarstomos.
Valdantiesiems ketinama pristatyti antiinfliacinį planą
Vyriausybės atstovai trijų valdantiesiems priklausančių frakcijų nariams žada pristatyti antiinfliacinį planą, apimantį galimas išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, pensininkams, įskaitant kompensacijas už šildymą, dujas ir elektrą.
Apie tai, kad ketvirtadienį planuojama koalicijos atstovams pristatyti priemones, padėsiančias gyventojams susimažinti išlaidas dėl kylančių kainų, išvakarėse per Biudžeto ir finansų komiteto posėdį pranešė jo pirmininkas Mykolas Majauskas.
Finansų ministrės atstovė Hermantė Brandišauskaitė BNS sakė, kad siūlymus kainų didėjimui valdyti ir pasekmėms sušvelninti planuojama aptarti uždarame susitikime su koalicijos frakcijų atstovais po Seimo posėdžio.
Kaip BNS informavo konservatorių frakcijos atstovė Paulina Levickytė, ar tikrai toks pristatymas vyks, bus apsispręsta ketvirtadienį frakcijos pasitarime prieš plenarinį posėdį.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius yra sakęs, kad valdžiai nesiimant jokių papildomų priemonių, elektros kainos buitiniams vartotojams nuo liepos didėtų iki 50 proc., dujų maistui gaminti – 100 proc., o namų šildymui – iki 200 procentų.
BNS žiniomis, svarstoma galimybė kompensuoti visiems nepriklausomiems tiekėjams, kad elektros ir dujų kainos vartotojams nuo liepos nedidėtų daugiau kaip 45-50 proc.
Lietuvos bankas (LB) siūlo antiinfliacines priemones orientuoti į pagalbą nepasiturintiems žmonėms. Tarp centrinio banko siūlomų priemonių – toliau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), mokėti kompensacijas besišildantiems namus dujomis ar elektra, galbūt subsidijuoti viešąjį transportą.
Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, papildomos išlaidos gali būti susijusios su pensijų, neapmokestinamųjų pajamų dydžio ar kitų išmokų, kurios jau didėjo nuo šių metų pradžios, didinimu.
