Kad būtų aišku, paklausykime, ką sako profesionalai: „Ir daugeliui pažįstami kondicionieriai, ir pastaraisiais metais į mūsų būstus atkeliavę šilumos siurbliai „oras-oras“ veikia panašiai. Ir atrodo panašiai. Bet vis dėlto kondicionieriai naudojami oro vėsinimui, šaldymui, o šilumos siurbliai dažniau naudojami šildymui, nors funkcijų turi daugiau. Kondicionieriai buvo pradėti naudoti tais laikais, kai šildymui turėjome kitokius sprendimus bei įrenginius: būstuose ar biuruose kondicionieriai būdavo įrengiami tam, kad efektyviai būtų naudojami mėnesį ar du mėnesius per metus. Šilumos siurbliai „oras-oras“ yra skirti ir gana atšiauriam skandinaviškam klimatui: tai reiškia, kad jie gali būti efektyvūs, kai už lango 25 laipsniai šalčio, vasarą jie vėsina, be to, valo orą, turi išmanius jutiklius, kurie „mato“ patalpose esančius žmones, ir nepučia į juos“, – sako Rolandas Grikšas, bendrovės „Eko2Šiluma“ vadovas.
Bet ar tie įrenginiai, kurie gali būti montuojami įvairiose patalpose, yra vienintelė labai praktiška išeitis?
Nekilnojamojo turto brokeris Arūnas Adamonis sako, kad „oras-oras“ šilumos siurbliai dažnai naudojami nedideliuose pastatuose: sodo namuose, vasarnamiuose, mažos kvadratūros butuose – tokias erdves šie įrenginiai ir greitai prišildo, ir atvėsina. Bet ten, kur reikia ir karšto vandens, gyventojai paprastai renkasi „oras-vanduo“ šilumos siurblius.
Argumentų gali būti daug. Pirmiausiai – tai nesudėtingas ir santykinai nebrangus šilumos siurblio įrengimas. Nes jeigu būtina keisti visą šildymo sistemą, atnaujinti ar įrengti radiatorius, sumontuoti šildomas grindis – ir laikas, ir lėšos bus tikrai „oras-oras“ naudai. Tai greitas sprendimas.
Beje, tokie sprendimai įdiegti ir ne viename naujų daugiabučių kvartale – R. Grikšas mini kvartalą, kuriame yra apie 500 butų ir juose visuose šildymą bei vėdinimą užtikrina būtent „oras-oras“ šilumos siurbliai: jokių šildomų grindų ar radiatorių nėra... Pakanka vieno įrenginio, kurio eksploatacija tikrai nėra brangi, o visus 12 mėnesių galima susikurti malonų namų mikroklimatą.
Be to, tokie šilumos siurbliai dar naikina kvapus, bakterijas, valo orą, juose įrengtas jonizatorius – tai klientai tikrai vertina. Bet reikia nepamiršti, kad efektyvūs tokie įrenginiai bus šiuolaikiškuose, sandariuose namuose ar butuose.
„Lietuvoje grindinis šildymas dažnai naudojamas, o jeigu grindų danga – plytelės, jos maloniai įšyla iš apačios. Bet net ten, kur naudojamas „oras-oras“ šilumos siurblys, pasiekiama komfortiška temperatūra. Tačiau pasirinkti grindų medžiagiškumą, jei planuojate šildymą „oras-oras“ šilumos siurbliu, reikia įvertinti. Ne mažiau svarbu atidžiai įvertinti ir kitas aplinkybes, pavyzdžiui, didelius langus. Per juos tikrai pateks daug saulės šviesos ir šilumos – vadinasi, bus didelis poreikis vėsinti tokias patalpas. Jeigu renkatės būstą, pasidomėkite, ką reiškia pardavėjo teiginys „yra galimybė įsirengti“... Nes devynaukščiame name teoriškai gali būti galimybė sumontuoti įrenginį, bet praktiškai – tai beveik neįmanoma misija. Arba ta investicija tampa neracionaliai brangi“, – teigia šildymo ir vėdinimo įrangos profesionalas R. Grikšas.
Jam pritaria ir brokeris: „Prieš pirkdami būstą, pasidomėkite, ar suprojektuotos vietos, kur galima įrengti šilumos siurblio ar kondicionieriaus lauko bloką. Tiksliai išsiaiškinkite – ar numatyta, ar padaryta. Nes yra statytojų, kurie visą inžinerinę dalį numato – jie paruošia būstą būsimų naujakurių poreikiui. O kiti nei elektros, nei vamzdynų neįrengia – gal klientas nenorės šilumos siurblio ar kondicionieriaus“, – pasakoja A. Adamonis.
Net ir naujos statybos būstuose pasitaiko atvejų, kai vidaus apdailą atliekantys meistrai, pavyzdžiui, tvirtindami gipso kartono pertvaras pragręžia ir praduria iš anksto sumontuotus vamzdelius. Remonto darbai – tai jau papildoma gaišatis ir papildomos išlaidos... Bet šiuolaikinės technologijos kai kuriuos remonto darbus leidžia atlikti be sienų griovimo.
Beje, šiems įrenginiams būtina numatyti ir kondensato nubėgimą, šis sprendinys turi būti įrengiamas su nuolydžiu, bet realybėje pasitaiko tokių inžinerijos „stebuklų“, kai įrangą montuojantiems meistrams reikia viską daryti iš naujo. Panaši bėda – išorinio bloko montavimas šalia lauko durų: žiemą iš jo bėgantis kondensatas gali virsti ledu ir kelti pavojų paslysti. Be to, jeigu kondensato nubėgimas yra suprojektuotas (arba sumontuotas) nemokšiškai (taip irgi būna), pasitaiko, kad pradeda drėgti sienos, ima „žaliuoti“ cokolis arba net fasadas... „Kai išgirstame žodį „individualus“, turime suprasti, jog kiekvienas namo šeimininkas galutinius sprendimus priims tokius, kokių norės. Architektai ar projektuotojai gali būti numatę, statybininkai atvedę, pavyzdžiui, kondensato nubėgimo vamzdį į lietais nuotekas, bet dalis dabartinių naujakurių pasidarys taip, kaip yra pas kaimyną, kaip matė internete, arba taip, kaip jam norisi. Kartais – be jokios inžinerinės minties ar logikos, be konsultacijos... Ir tada atsiranda bėdų“, – atvirai apie kai kuriuos naujakurius, nelinkusius tartis bei konsultuotis, kalba A. Adamonis.
Kokį šildymo ir vėsinimo įrenginį rinktis, kaip tiksliai įvertinti jo poreikį, kaip numatyti optimalią vietą, kiek kainuoja tokių šilumos siurblių įrengimas bei eksploatacija – dar daugiau sužinosite laidos „Statybų gidas“ tinklalaidėje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
