Sostinėje gyvenanti Laima Statutaitė pasakoja, kad pastaruosius metus save realizavo restoranų veikloje. Visgi, praėjusiais metais moteris nusprendė, kad šioje veikloje reikia dėti tašką ir, kaip tikina pati, pabandyti rankas „sukišti į žemę“. Taip pamažu Alytaus rajone, Kalnėnų kaime pradėjo klestėti nedidelis Laimos sausmedžio uogų ūkis.
„Šis kaimas priklauso mano tėčio tėvams, mano seneliams, kurie gyvena Alytuje ir nieko tame kaime nedaro. Iki pat dabar čia lankosi mano tėtis, kuris vienintelis kasdien vis atvykdavo apsitvarkyti. Savo ūkį vadinu pusiau nuotoliniu, kadangi pati ten negyvenu. Dabar, kuomet buvo uogų sezonas, ten praleidau du mėnesius, tačiau dabar nuvykstu tik savaitgaliais“, – pradeda pasakoti Laima.
Idėja, virtusi ir pomėgiu, ir darbu
Idėja auginti sausmedžio uogas ir jomis prekiauti buvo apgalvota nuo pat A iki Z. Iš tiesų, vilnietė net daugiau nei porą metų detaliai galvojo, ką galėtų auginti šeimos sodyboje, kuri pastaruoju metu buvo niekam nereikalinga.
„Labai racionaliai mąsčiau, ką galėčiau auginti, nebūdama visą laiką vietoje. Pamačiusi, kad „Svajonių ūkis“ organizuoja mokymus, pradėjau juo lankyti. Iš pradžių žiemos metu vykdavo įvairios teorinės paskaitos visokiausiomis temomis, o vasarą vykdavau į „lauko dienas“, kuomet važiuodavome pas ūkininkus ir viską galėdavome pamatyti praktiškai.
Taip apie dvejus metus važinėjau ir šaltuoju, ir karštuoju sezonu į paskaitas, kur vis kaupiau žinias ir bandžiau atrasti idėją, kurią norėsiu įgyvendinti. Paprasčiausio atmetimo būdu nusprendžiau, kad kaime auginsiu uogas. Tačiau tuomet kilo klausimas – kokias?
Žinojau, kad tikrai nenoriu auginti braškių, kadangi man jos yra „raketų mokslas“, aviečių taip pat nenorėjau auginti, kadangi iškart turėjo būti sprendžiama labai greita jų realizacija. Šilauoges irgi atmečiau, kadangi ir taip yra didelė rinka jų augintojų, tačiau labiausiai norėjau auginti gervuoges“, – prisipažįsta L. Statutaitė.
Visgi, pasidomėjusi, kaip reikia auginti gervuoges, moteris nusprendė, kad su jomis bus pernelyg daug vargo, kadangi ūkiu teks rūpintis jai pačiai. Per sunkus pasirodė pasirengimas, kuris yra skirtas gervuogių auginimui:
„Būtų reikėję ir kuolus kalti, ir tempti trosus, o vėliau viską žiemą guldyti ant žemės, dengti eglišakiais. Tai atrodė per sunku, kadangi neturiu didžiulio padėjėjų būrio už nugaros.“
Vis galvodama, ką tuomet galėtų pasisodinti ir auginti kaime, Laima netikėtai internete aptiko straipsnį apie sausmedžio uogas. Pradėjusi gilintis į jų priežiūrą, naudą ir kitas subtilybes, Laima vieną po kitos šalia savo keliamų reikalavimų sąrašo dėliojo žalios spalvos varneles.
„Viskas, kas buvo man svarbu ir ką skaičiau apie sausmedžio uogas, man tiko ir patiko. Iškart susiradau, kur galėsiu pirkti sodinukus. Be to, pavasarį man pavyko svečiuotis pas vieną kolekcininkę Kairėnuose, kuri organizavo paskaitą apie sausmedžio uogas.
Būtent ten aš pirmą kartą susidūriau su šiomis uogomis iš arti: ragavau, apžiūrėjau ir pamačiau, kaip atrodo negenėtas, dviejų metrų pločio ir aukščio, milžiniškas sausmedžio krūmas. Nuo to karto aš taip įsimylėjau šias uogas, kas dabar esu tikra jų ambasadorė. Man jos be galo patinka ir visuomet mielai apie jas pasakoju kitiems“, – nusijuokia ūkininkė.
Sausmedžio uogos
Pamilusi sausmedžio uogas, Laima juokauja, kad nors kaip augintoja jas mielai reklamuoja, tačiau stengiasi niekuomet nevardinti šių uogų naudingos maistinės vertės, kuri iš tiesų yra be galo verta atkreipti dėmesį:
„Kodėl taip sakau – todėl, kad manau, jog visos uogos turi organizmui naudingų vertybių. Žinoma, sausmedžio uogos už šilauoges turi net 8 kartus daugiau vitamino C, gali pasigirti triguba antioksidantų kombinacija, kurios neturi nei viena kita uoga. Maistinė vertė iš tikrųjų yra žymiai pranašesnė, tačiau to niekuomet neakcentuoju, nes ir kitos uogos yra lygiai taip pat mums visiems vertingos.“
Teigiama, kad sausmedžio uogos dėl savo naudos yra vadinamos „ilgaamžiškumo“ arba „regėjimo“ vaisiumi, kadangi augalas yra puikus vitamino A, antioksidantų, skaidulų, vitamino C ir kalio šaltinis. Nepaisant uogų naudos, jos taip pat yra ir be galo skanios, o kartais ir sumaišomos su šilauogėmis, tačiau su jomis jos neturi nieko bendro.
„Vienintelis panašumas yra nebent tik spalva, kadangi sausmedžio uogos yra visai kitokios formos – pailgos, o taip pat skiriasi ir jų skoninės savybės. Iš tiesų yra labai sunku nusakyti jų skonį, kadangi kiekvienam jis yra skirtingas.
Vieniems uogos primena padžiovintas vynuoges, kitiems – agrastų ir serbentų hibridą. Visgi, daugumai sausmedžio vaisius skoniu yra panašus į mėlynę, tad rasti bendrą, teisingą nuomonę, koks yra jų skonis – sudėtinga.
Be to, pati uoga turi kelias skirtingas veisles. Mano ūkyje jų auga keturios ir, asmeniškai, man visos jos yra be galo skirtingos, nors mano mamai, kuri kiekvieną uogą čiupinėja lygiai tai pat, kaip ir aš, jos niekuo nesiskiria (juokiasi). Todėl natūralu, kad kitiems jos gali būti panašios į šilauoges ar mėlynes“, – teigia Laima.
Tačiau nuo kitų uogų sausmedžio uogos skiriasi ir viena ypatinga savybe, kurios neturi jokia kita uoga:
„Kiekviena sausmedžio uoga yra išaugusi iš kitų dviejų uogų, dėl kurių apauga odele. Būtent dėl to uogų vidus yra ne baltos, o mėlynos spalvos. O, kaip žinome, kuo stipresnė uogos spalva, tuo geresnius ji turi antioksidantus. Kartais nutinka taip, kad uogos pilnai nesuauga ir susiformuoja labai keista uogos forma. Visuomet, kai tik pavyksta tokias uogas rasti, įdedu jas klientams, nes, bent jau man, jos atrodo labai fainos“.
Pasiteiravus, ar tik sausmedžio uogos yra naudingos organizmui, pašnekovė prisipažįsta, kad yra skaičiusi ir apie augalo lapų naudą, tačiau pačiai išbandyti sausmedžio lapų arbatos dar kol kas neteko.
„Esu skaičiusi, kad naudinga yra sausmedžio lapų arbata, tačiau tuos lapus reikia rinkti ankstyvą pavasarį, todėl pati asmeniškai nespėjau išbandyti“, – priduria ji.
Ką būtina žinoti?
Norintiems savo sode pasisodinti sausmedžio krūmelį, anot L. Statutaitės, būtina žinoti, kad šis augalas yra kryžmadulkis. Todėl norint sulaukti gausaus uogų derliaus yra būtina sodinti ne vieną krūmelį, o bent jau porą skirtingų veislių sausmedžių.
„Geriausiai sodinti yra tris sodinukus, nes tokiu atveju tuomet būsite užtikrinti, kad sulauksite uogų. Dauguma sako, kad sulaukia prasto sausmedžio uogų derliaus, tačiau taip yra tik todėl, kad perkant augalą medelyne žmonėms nėra paaiškinama, jog augalas yra kryžmadulkis. Čia yra viena svarbiausių taisyklių, kurią reikia žinoti“, – įspėja Laima.
Lygiai taip pat yra svarbu ir tinkamai pasirinkti veisles, kurios sukrautų skanias, o ne karčias ar rūgščias uogas. Tam geriausiai tinka desertinės veislės:
„Lenkiškos šių uogų veislės, mano manymu, geriausiai tinka perdirbimui, kadangi jas galima auginti ir rinkti pramoniniu būdu, skinti mašinomis. Tokiu atveju jos nebeturi prekinės išvaizdos, tačiau vis dar tinka uogienėms, džemams ir panašiai.
Desertinės uogos yra daug didesnės, saldesnės ir trapesnės, todėl jas skinti galima tik rankomis, nes kitu atveju virs į košę. Tad norint pasisodinti šiuos krūmus savo sode, vertėtų atkreipti dėmesį į jų veislę. Yra žmonių, kurie žino šias uogas dar iš vaikystės, kuomet sausmedžio uogų ragavo pas močiutę, bet jie jas prisimena kaip be galo neskanias. Iš tiesų, pirmosios laukinės rūšys buvo labai primityvios.
Visuomet siūlau pasiteirauti augintojų, paragauti uogų tiesiai nuo krūmo ir tuomet spręsti, kokios veislės uogas norite auginti. Neblogos yra rusiškos, kanadietiškos desertinės veislės. Yra tikrai nemažai skoninių skirtumų, tad svarbiausia žinoti, kas patiems jums yra skaniausia.“
Tam, kad derlius nenuviltų, svarbu ir tinkamai pasirūpinti augalu. Vienas svarbiausių darbų, kurį reikėtų padaryti ketvirtais-penktais sausmedžio augimo metais, yra genėjimas.
„Jeigu norite turėti didelių uogų derlių, tuomet reikia visuomet palaikyti krūmą jauną. Pasodinus pirmus-trečius metus lai jis auga, tačiau vėliau, maždaug nuo ketvirtų metų, yra būtina pradėti genėti. Jeigu to nedarysime, augalas pradės leisti daug šakelių, tankės ir plėsis, o tokiu atveju uogos pradės smulkėti.
Kiekvieną pavasarį reikėtų nukirpti senas, storas šakeles, palikti tik jaunas. Iš tiesų, genėti reikia visuomet, kadangi principas yra lygiai toks pat, kaip ir su serbentais. Apie 20 metų krūmas pilnu tempu duoda uogas“, – paaiškina ūkininkė.
