Ir valdžia, ir verslas sutinka, kad šis dokumentas leistų ne tik palengvinti keliones, bet ir priimti šalių ūkiui svarbius atlaisvinimus.
Komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius mano, kad neturint „žaliojo paso“ šalis gali patirti neigiamų ekonominių pasekmių.
„Ateityje be šio paso ne tik judėjimas bus suvaržomas, nors ir dabar reikalaujama jau visokių testų. Jeigu jo neturėsime, neužtikrinsime gamybos, turėsime ekonomines pasekmes“, – BNS teigė K. Starkevičius.
Pasak jo, tokio dokumento atsiradimui reikia ruoštis iš anksto.
„Kai paskutiniu momentu atsibundama, paaiškėja, kad ir sistema neveikia, nesusieta su e. sveikata. Nes garantuoju, jeigu dabar pradėtume, tai e. sveikata mūsų dar neaptarnautų, ją reikia tobulinti“, – svarstė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė kovo pradžioje teigė, kad dar anksti kalbėti apie Europos Sąjungos (ES) lygmeniu svarstomą „žaliojo paso“ taikymą Lietuvos viduje, kol nėra paskiepyta reikšminga dalis visuomenės. Pasak jos, toks dokumentas galėtų būti daugiau naudojamas kelionėms tarp valstybių.
Prezidentas Gitanas Nausėda palaiko „žaliojo paso“ idėją, ir sako, kad Lietuva sieks, jog jis apimtų ne tik pasiskiepijusius, bet ir persirgusius žmones. Jo patarėjas Simonas Krėpšta tvirtino, kad priemonė galėtų būti naudinga ir šalies viduje sprendžiant dėl didesnių atlaisvinimų.
