„Atkreipiame Vyriausybės dėmesį ir prašome priimti sprendimus. Vyriausybė turi apsispręsti, kaip įgyvendins laisvės atėmimo įstaigų modernizavimą. Kaip, kur, kokiomis lėšomis ir visa kita“, – trečiadienį komisijos posėdyje sakė jos pirmininkas Arvydas Anušauskas.
„Problema egzistuoja, Teisingumo ministerija turėtų priimti politinį sprendimą. Tai yra finansuotina sritis ir vieną kartą tas modernizavimas turi būti pradėtas ir užbaigtas, tikrai nelaukiant dešimtmečio“, – kalbėjo opozicinių konservatorių atstovas.
Antikorupcijos komisija trečiadienį aiškinosi informaciją dėl įstrigusių naujo kalėjimo šalia Šiaulių, Malavėniukų kaime, statybų.
Leidimas statyti kalėjimą išduotas dar 2015 metais, tačiau projektas iki šiol stringa teismuose – šių metų birželį Apeliacinis teismas įpareigojo Lietuvos kalėjimų tarnybą (LKT) nutraukti jo statybos ir valdymo viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu konkursą.
LKT vadovas Mindaugas Kairys Seimo komisijos posėdyje kalbėjo, kad dabar ginčas persikėlęs į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT).
Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo politikos grupės patarėjas Rimvydas Laukis aiškino, kad dėl projekto ateities bus apsispręsta sulaukus LAT sprendimo.
„Kol nėra teismo sprendimo, skubėti priimti dabar kokį kitą sprendimą turbūt būtų neracionalu. Tikimės, kad tas sprendimas bus greitu metu ir tada galėsime priimti konkretesnį sprendimą, kas toliau – ar vis dėlto tęsime toliau projektą, ar ieškoma bus alternatyvių priemonių“, – posėdyje sakė R. Laukis.
Kaliniai galėtų skųstis dėl blogų kvapų
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Žilvinas Šilgalis sakė, kad pastačius kalėjimą dabar planuojamoje vietoje bus juntami nemalonūs kvapai iš šalia esančio sąvartyno, todėl institucijas gali užplūsti kalinių ar kalėjimo darbuotojų skundai.
Malavėniukų kaime yra uždarytas Kairių sąvartynas ir stambių atliekų surinkimo aikštelė.
„Bijau kad valstybė pasirinkusi šitą vietą gali turėti problemų, kurios statant kitoje vietoje būtų nebuvę“, – sakė Ž. Šilgalis.
Posėdyje dalyvavę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai sakė, kad izoliatorių pastačius dabartinėje vietoje didelio pavojaus sveikatai nebūtų, tačiau gali būti skundų dėl kvapų. Pasak jų, dabar niekas dėl jų nesiskundžia, nes šalia nėra gyvenamųjų namų ar kitų pastatų.
Antikorupcijos komisijos narys Artūras Zuokas posėdyje taip pat tikino, kad vieta šalia sąvartyno kalėjimui netinkama, ir ragino Vyriausybę ieškoti kito sklypo: „Pastoviai turėsime skundų iš kalinių, reikės juos nagrinėti valstybei ir bus greičiausiai skiriamos baudos.“
Anot M. Kairio, dabar būsimo kalėjimo teritorija aptverta, joje už maždaug 2 mln. eurų įrengti inžineriniai statiniai.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos kalėjimų būklė yra prastesnė nei Estijoje ar Latvijoje, kurios jau pasistė modernius kalėjimus.
Vis tik Teisingumo ministerijos atstovas R. Laukis aiškino, jog kalėjimų modernizavimas Lietuvoje „nėra visiškoje stagnacijoje“, pavyzdžiui, atnaujinami Alytaus, Marijampolės kalėjimai.
BNS rašė, kad Apeliacinis teismas anksčiau šiemet nusprendė, jog kalėjimo statybų PPP konkurso sąlyga, pagal kurią vertinamas energinio naudingumo kriterijus, gali būti subjektyvi, neatitinka Viešųjų pirkimo įstatymo, nepagrįsta ekonomine nauda, todėl yra neteisėta.
Pagal konkurso sąlygas privatus partneris už 47,5 mln. eurų turi pastatyti ir 15 metų valdyti apie 16 tūkst. kvadratinių metrų ploto laisvės atėmimo įstaigą, kurioje kalėtų maždaug 400 nuteistųjų. Iš viso per projekto laikotarpį privačiam partneriui būtų išmokama 56,6 mln. eurų.
Šio konkurso rezultatus apskundė visos jo nelaimėjusios bendrovės. Jos nesutinka su sprendimu laimėtoju pripažinti investicijų bendrovės „Nter“ fondo valdomą įmonę „Spi 1“.
75 proc. „Spi 1“ akcijų valdo investicijų bendrovės „Nter“ fondas „Nter Social Infrastructure Fund“, o likusią dalį – Renato Načajaus ir Vitalijaus Vasiliausko valdoma „Isegas“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
