REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jei visi Lietuvos miestų ir rajonų merai, įrašyti į politinių partijų rinkimų sąrašus, patektų į naująjį Seimą, 37 savivaldybėse iš 60 reikėtų rinkti naujus vadovus, rašo „Lietuvos žinios“.

REKLAMA
REKLAMA

Be merų, į Seimą veržiasi dar gausesnis savivaldybių tarybų narių būrys. Ar savivaldai nekyla nukraujavimo pavojaus? Tokia galimybė veikiau teorinė, nes dauguma merų, išskyrus kelis, nustumti į rinkimų sąrašų vidurį ar net pabaigą. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas įsitikinęs, kad skambios merų pavardės - daugiau moralinė parama partijoms, nei realus savivaldybių vadovų siekis patekti į parlamentą.

REKLAMA

Merų ir vietos politikų ryžtas šturmuoti Seimą nestebina nė politologų. Pasak jų, taip elgtis verčia kur kas didesnis Seimo nario politinis svoris ir autoritetas. Esą šitaip siekiama paspartinti savo politinę karjerą.

Numeriai skirtingi

Į parlamentą norintys patekti merai puikuojasi aštuonių partijų sąrašuose. Daugiausia savivaldybių vadovų yra tarp Socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatų - 8. Valstiečių liaudininkų sąjungos (VLS), partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT), Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) sąrašus puošia po 6, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) - 4, Naujosios sąjungos (NS) - 3, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Liberalų sąjūdžio - po 2 merų pavardes. Darbo partija, kai narystės joje atsižegnojo Širvintų vadovas Kęstutis Pakalnis, šiuo atžvilgiu neturi kuo didžiuotis.

REKLAMA
REKLAMA

Tik keliems iš dabartinių merų kėdę Seime garantuoja aukšta vieta rinkimų sąraše. Favoritais laikomi TS-LKD sąrašo antrojoje pozicijoje esantis Molėtų rajono meras Valentinas Stundys ir penktas TT sąrašo kandidatas Pagėgių meras Kęstas Komskis. Klaipėdos merui Rimantui Taraškevičiui LiCS pasiūlė 9-ąją sąrašo vietą, Švenčionių rajono vadovui Vytautui Vigeliui NS - 15. LSDP aukščiausiai įrašė Akmenės rajono merę Eugeniją Meškienę - 14. VLS savo kandidatų merų aukštai nekėlė. Jų plejadą 25-as pradeda Šakių rajono vadovas Juozas Bertašius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lems rinkėjai

28-ąją vietą VLS rinkimų sąraše gavęs Ignalinos rajono meras Bronis Ropė ir LiCS lyderis buvęs sostinės meras Artūras Zuokas galėjo dirbti kadenciją jau baigiančiame Seime. Jie, išrinkti pagal partijų sąrašus, apsisprendė toliau vadovauti savivaldybėms, todėl nedavė Seimo nario priesaikos.

LŽ kalbintas B.Ropė tikino, jog rinktis tarp Seimo ir savivaldybės jam net dabar būtų sunku. Tai priklausys nuo rinkėjų valios reitinguojant sarašą. Meras neatmetė tikimybės, kad po šios procedūros jis gali pakilti kur kas aukščiau. „Jei Ignalinos gyventojai pasakys „taip“, teks eiti“, - sakė meras. Tačiau nenorėdamas patirti moralinio diskomforto (savivaldybių tarybos išrinktos tik prieš pusantrų metų - aut.), B.Ropė nutarė nekelti savo kandidatūros vienmandatėje apygardoje. Pasak jo, kiti VLS merai irgi pasirinko tokį sprendimą.

REKLAMA

„Visiškai nerealu, kad pateksiu į Seimą. Kas gali rinkti žmogų iš tokios provincijos? Netikiu“, - realistiškai savo galimybes vertino LSDP kandidatė Akmenės rajono merė E.Meškienė. Tačiau ji nesutiko, kad į partijos rinkimų sąrašą yra įrašyta tik simboliškai. Du mėnesius ligoninėje besigydanti merė teigė dėl savo ilgametės partinės veiklos nusipelniusi būti tarp kandidatų į Seimą. Į 14-ąją vietą ji pakliuvo partijos bičiulių, reitingavusių sąrašą, valia.

Būtina rotacija


E.Meškienė netiki, kad ir kitiems merams, atstovaujantiems įvairioms partijoms, pavyks patekti į Seimą. Gal tik tiems, kurie varžysis vienmandatėse apygardose. Tokių pagal sąrašus yra devini.

REKLAMA

Vienas žinomiausių TT narių Pagėgių meras K.Komskis prisipažino, kad palikti dabartinį postą ir kraustytis į Vilnių nebus lengva. Kita vertus, pasak jo, darbas savivaldybėje - kolektyvinis. Jei nėra politinės daugumos ar palaikymo, vienam sunku bet ką padaryti. K.Komskio teigimu, jau seniai laikas merus rinkti tiesiogiai. Anot TT nario, nemažai rajonų vadovų ir eina į Seimą, nes jiems trukdo dirbti savivaldybėse klestinti dvivaldystė. „Esu visiškai apsisprendęs dirbti Seime. Jei išrinks, parlamentaro mandato tikrai neatsisakysiu“, - tikino K.Komskis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, kas verčia savivaldybių tarybų narius masiškai šturmuoti Seimą, TT atstovas atsakė manantis, kad tai - natūralus procesas. „Užlipę vieną laiptelį, jie kopia aukštyn. Tai normalu“, - pridūrė meras. Jis nesutinka su politologų teiginiais, esą nebaigti kadencijos vietos valdžioje - tai išduoti rinkėjus. „Politologai norėtų, jog tie patys žmonės virtų tose pačiose sultyse. Tai reikštų, kad tarybos nariai būtų tik tarybos nariai, o Seimo - tik Seimo. Manau, turi būti rotacija“, - aiškino K.Komskis.

Leidžiama, bet nerekomenduojama

Politologo Algio Krupavičiaus nuomone, merų gausa rinkimų sąrašuose - partijų taktikos elementas. „Merai - visuomenėje gana gerai žinomos ir autoritetą bendruomenėse, rajonuose, miestuose turinčios asmenybės“, - pažymėjo jis. Kita vertus, neretai po rinkimų į Seimą merai atsisako tos garbės. „Ar galima teigti, jog partijos elgiasi nesąžiningai? Klausimas sudėtingas. Jei keldamos kandidatus partijos tokių teisinių galimybių neturėtų, būtų aiškiai suformuluota nuostata, kad savivaldybių tarybų nariai, merai negali dalyvauti parlamento rinkimuose, situacija būtų konkreti“, - kalbėjo A.Krupavičius.

Politologas sako, kad praktika atsisakyti Seimo nario mandato nėra gera, to reikėtų vengti. Todėl partijos, norėdamos pasipuikuoti kompetentingais ir populiariais kandidatais, kurie neketina tapti parlamentarais, turėtų juos įrašyti sąrašo pabaigoje. „Tai būtų sąžininga išeitis“, - pabrėžė politologas. Anot A.Krupavičiaus, padėtis pasikeistų, jei Lietuvoje merai būtų renkami tiesiogiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų