REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

40 pavadinimų obuolinio sidro, kalvadosas, sumuštiniai su obuoliais, obuolių sūris, lietuviški obuoliniai pagardai – tokias taisykles dėlioja „Sarkozy“ sidrinės bendrasavininkis, obuolių kultūros puoselėtojas Mantas Urbonas ir tikina: Vilniaus gatvėje mielai pasitiktų kad ir patį Prancūzijos prezidentą Nicolą Sarkozy su Carlą Bruni.

REKLAMA
REKLAMA

Kažkada „Ąžuoliuko“ choristas viešėdamas turnė Šiaurės Prancūzijos krašte, Normandijoje, M. Urbonas susipažino su vietine kultūra, kaip gaminti naminį sidrą, koks yra tikrasis obuolinio gėrimo skonis, o vėliau jau kaip turistas klaidžiojo Sidro keliu, bendravo su vietos ūkininkais, kol ilgainiui nutarė naują obuolinę poskonių puokštę atskleisti ir lietuviams, pažįstantiems tik masinės gamybos sidro skardines.

REKLAMA

„Taip ir kilo mintis, kodėl neatidarius pirmosios Baltijos šalyse obuolinės – lyg ir krautuvėlės ar kavinukės. Nusprendėme, kad idėja smagi, o aš, prieš tai dirbęs samdomą darbą, jau norėjau dirbti sau. Taigi, su partneriu pavyko rasti vietą „sraunioje“ gatvėje, ėmėmės verslo plano, tarėmės su ūkininkais, štai bendraujame gal su aštuoniomis ūkininkų šeimomis“, – pasakoja jis.

„Sarkozy“ asortimentas nuo gėrimų iki sumuštinių – viskas iš obuolių, o lentynose vietą ras ir Lietuvos ūkininkų produkcija – sūris, sirupas, traškučiai, bandelės, delikatesiniai obuoliai meduje iš Merkinės. M. Urbonas užtikrintai kalba apie plėtros planus, tiesa, ne patalpų, bet asortimento, kurio kilmė – ne tik normandiška. Jis sako negalintis atsistebėti, kad obuoliaujantys Lietuvos ūkininkai, nesvarbu, spaudžia sultis ar verda obuolienes, visi iki vieno malonūs.

REKLAMA
REKLAMA

„Svarbiausia, ne alkoholis, o obuolio kultūra ir bendruomenė – Prancūzijos ūkininkai mokytų lietuvius gaminti sultis, sidrą. Aš pats jau kelerius metus gaminu sidrą, vieno kito draugo sodyboje, važiuojame pas močiutes rinkti obuolių ir laikome jas stiklinėse bačkose. Rudenį norime sultis spausti ir miestelėnams, bičiulė Beata Nicholson pasirūpins pagardų, maisto receptais. Taigi, mūsų tikslas – gaminti, kurti bendruomenę, o ne eilinį bariuką“, – idėją dėsto „Sarkozy“ bendrasavininkis.

Kol kas sidrinėje obuolinių alkoholinių gėrimų ragauti negalima – „Sarkozy“ dar negavo licencijos pilstyti alkoholį, tačiau klientus ramina, kad biurokratiniai dalykai užtrunka, nors tikina, kad sąlygos naujam verslui Lietuvoje gerėja: pavyzdžiui, „Sarkozy“ atsirasti padėjo ir lengvatinė paskola.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Juk ne iš didelių verslų mes atėję, buvo daug naujovių: reikėjo galvoti, skaičiuoti, bet įdomu, nes atrandi daug naujų dalykų, užduočių, kurias gali įveikti pats, be jokios didelės komandos. Bičiuliai klausia – ar sunku pradėti, ar didelė biurokratija. Sakyčiau ir taip, ir ne: labai daug organizacijų ir valstybinių įstaigų bendrauja maloniai ir be pikto tono. Situacija gerėja, kuo toliau, tuo lengviau įsteigti įmonę, valstybinės institucijos darosi vis pozityvesnės, modernesnės“, – svarsto jis.

Nauja sidrinė Baltijos šalyse – vienintelė. M. Urbonas pasakoja žvalgęsis ir Rygoje, ir Tartu – nerado panašios. Atsirastų greta jų – bendradarbiautų rengdami visuomeninius renginius, nes „Sarkozy“ įkūrėjai toli gražu nėra aršios konkurencijos šalininkai.

„Nėra ko bijoti konkurentų, pradininkų, naujų idėjų kūrėjų stiprybė – pradėti pirmam, taip tave pastebi patį pirmąjį, o ilgainiui sieja su tikruoju idėjos kūrėju ir įgyvendintoju, – teigia jis. – Tiek miesto renginių, tiek verslo aspektu, manau, bendruomeniškumas yra privalumas abiems pusėms. Pastebiu, kad dauguma jaunųjų verslininkų pilietiški, tvarkingi ir benduomeniški.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų