REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Visas pasaulis laukia, ką toliau darys Vladimiras Putinas, kai Vakarai atmetė jo ultimatumą dėl Ukrainos ir naujųjų NATO narių saugumo. Ar V. Putinas praris karčią piliulę ir susitaikys su NATO atsaku, ar bandys išlaikyti savo orumą prieš liaudį ir puls Ukrainą? O grėsmė dėl to kyla ir Baltijos šalims, nes tiek Rusijos kariuomenės Baltarusijoje dar nebuvo.

Visas pasaulis laukia, ką toliau darys Vladimiras Putinas, kai Vakarai atmetė jo ultimatumą dėl Ukrainos ir naujųjų NATO narių saugumo. Ar V. Putinas praris karčią piliulę ir susitaikys su NATO atsaku, ar bandys išlaikyti savo orumą prieš liaudį ir puls Ukrainą? O grėsmė dėl to kyla ir Baltijos šalims, nes tiek Rusijos kariuomenės Baltarusijoje dar nebuvo.

REKLAMA

Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Rusijos taikiniu gali tapti Gotlando sala ar Kuršių Nerija

Rusijai žvanginant ginklais prie Ukrainos ir Lietuvos sienų ir grasinant pradėti karą, kai kurie lietuviai sunerimo ir ėmė rūpintis maisto atsargomis, jeigu kartais Europoje kiltų karinis konfliktas:

„Konservuotų produktų, kurie labiausiai negenda, ilgiausiai laiko, tai reikia turėti rūsiuose ir užsislėpti.“

„Degtinės, tik degtinės... Aštuonias bonkes turiu, po 0,7 pasidėjęs, pasiruošęs, kad būtų.“

REKLAMA
REKLAMA

„Maisto šiaip 72 valandoms reikia turėti namuose.“

Tačiau kol visas pasaulis spėlioja, kada Rusija pradės karą Ukrainoje, ekspertai neatmeta galimybės, kad tikroji Kremliaus sumanyta operacija gali įvykti visiškai kitoje vietovėje – Baltijos jūroje esančioje Gotlando saloje. Tai itin strategiškai svarbi vietovė esanti šalia Švedijos krantų. Rusijai užgrobus Gotlandą, būtų užkirstas kelias NATO suteikti pagalbą Baltijos valstybėms.

REKLAMA

„Gotlando sala yra Švedija, tai nėra NATO narė. Turint Gotlando salą kyla toks paprastas klausimas – o kas toliau? Švedija kariaus, ar ne? NATO kariaus, įsitrauks, padės Švedijai, ar ne? Jei ten prasidėtų kariniai veiksmai, Rusijai būtų lengva pasakyti, oi atsiprašome, suklydome, atsitraukiame“, – aiškino buvęs Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos karininkas Aurimas Navys.

Gynybos ekspertas A. Navys neatmeta, kad potencialiu Rusijos taikiniu gali būti ir Lietuva, tiksliau – Rusijai lengvai pasiekiama Kuršių Nerija.

REKLAMA
REKLAMA

„Rusijai iš pricipo net nereikia Gotlando salos, Rusija gali labai lengvai atlikti tokį manevrą – įvažiuoti 30–50 metrų į mūsų Kuršių Neriją ir užimti tą mažą lopinėlį, ir pažiūrėti, o kas tada. Kaip ta NATO vienybė, mes kariausim dėl to teritorijos, ar kas bus?“, – galimą scenarijų įvardijo A. Navys.

Tikslas – Ukrainos sostinė Kijevas?

Rusijai reikia greito ir pergalingo karo, o invazija į Ukrainą greičiausiai Kremlių įveltų į brangiai kainuojantį ir ilgai trunkantį ginkluotą konfliktą. Tai toli gražu nebūtų penkių dienų karas, koks buvo 2008-aisiais, kai buvo užpulta Gruzija.

„Kalbant apie Rusijos invaziją, kuri tikrai nesitęstų savaitę, o tęstųsi mėnesių mėnesiais, tai ji kainuotų trilijonus eurų“, – teigė gynybos ekspertas Darius Antanaitis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

V. Putinas aplink Ukrainą sutelkė šimtatūkstantinę kariuomenę, raketinius kompleksus, haubicas ir kitus karinius vienetus, galinčius smogti į bet kurį Ukrainos objektą. Kariuoemnė jau parengta puolimui, beliko sulaukti tik V. Putino sprendimo. Tačiau raketų mėtymas į miestus ir civiliams ant galvų karo specialistams atrodo mažai tikėtinas.

„Jeigu kalbame apie apšaudymą raketomis, tai aš kaip kariškis samprotauju, ką jis duos? Apšaudys raketomis, o jei nebus jokio puolimo, tai praktiškai naudos iš to, apart neigiamos pasaulio reakcijos, nematyčiau jokios“, – teigė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus.

„Be abejo Putinui nesvarbu žūtys iš abiejų pusių. Putinui nesvarbu, kiek bus sugriauta infrastruktūros, kiek nukentės jo pati šalis arba ta pati Ukraina, bet jam svarbu, kaip ir jo visiems generolams, ar tie atlikti veiksmai pateisins ir duos naudos“, – tikino A. Navys.

REKLAMA

Neatmetama, kad Kremlius svarsto ir staigios karinės operacijos planą, kurios taikinys – Kijevas.

„Vis dėlto, jeigu būtų daroma intervencija, tai aš laikyčiausi tokio drastiško požiūrio, bet kartu pateisinančio avantiūrą, tai yra staigus Kijevo paėmimas, neįsiveliant į ilgesnį karinį konfliktą“, – svarstė A. Navys.

Ukrainos sostinė būtų atakuojama su aiškiu tikslu – pakeisti provakarietišką režimą ir pasukti oficialų Kijevo kursą prorusiška kryptimi. Be jokių svajonių apie NATO ir kitas vakarietiškas struktūras.

„Iš Baltarusijos pasiekti Kijevą yra gana lengva. 60 kilometrų yra pakankamai arti nuo tų karinių jėgų, kurios yra ten dislokuotos“, – aiškino politologas Alvydas Medalinskas.

REKLAMA

Į grėsmę žiūrima labai rimtai

Kijeve į Rusijos grėsmę žiūrima labai rimtai. Tikrinamos karo atveju naudojamos civilinės slėptuvės ir laukiama kuo didesnės pagalbos iš Vakarų valstybių.

„Gaila man, kad Vakarai per tuos 7 metus nesiryžo koordinuotai Ukrainai suteikti tiek gynybinės ginkluotės, kad ji galėtų šiandien pasakyti: ateikit, gausit taip per nagus, kad daugiau čia nebeisit. Nes tai yra tauta, kuri perėjo karą, 400 tūkstančių žmonių perėjo karą. Tai valią priešintis turinti visuomenė, kur daugiau Europoje yra tokių visuomenių? Ji gali duoti atgal, tai duokim jiems įrankių gintis ir tada jums bus antras Afganistanas“, – tikino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Spėjama, kad Kremliaus sumanyta karinių veiksmų aktyvioji fazė gali prasidėti po vasario 20-osios, kai baigsis V. Putino sąjungininko Xi Jinpingo rengiamos žiemos olimpinės žaidynės Kinijoje.

„Ar ta vasario 20 diena, kai baigiasi olimpiada, ir ar ta vasario 20, kai baigiasi visi kariniai manevrai Baltarusijoje, jau yra ta diena „X“, tai čia visokių pasvarstymų yra“, – sakė A. Medalinskas.

Gali būti, kad Rusijai pasiryžus ginklu pamokyti nepaklusniąją Ukrainą, pastaroji taptų netiesioginio mūšio lauku tarp Rusijos ir NATO.

„Tai būtų karas tarp galingų valstybių, tarp blokų iš esmės. Vienoje pusėje būtų Rusija ir Kinija, Kinija niekados tiesiogiai nesikištų, bet paremtų Rusiją, o kitoje pusėje NATO, JAV ir Europa. Ar tai tikėtina? Vėlgi kažkiek tikėtina“, – teigė A. Navys.

REKLAMA

NATO ir Rusijos biudžetai skiriasi 23 kartus

Šių dienų NATO kariniai pajėgumai V. Putinui turi aiškiai sakyti – nekišk nosies ten, kur riebiai gausi į dantis. NATO metinis gynybos biudžetas siekia net 1 trilijoną 66 milijardus dolerių, o Rusija savo gynybai skiria apie 60 milijardų dolerių per metus – dvidešimt tris kartus mažiau.

„Ir kariuomenė, ir ekonomika yra daug, daug kartų stipresnė nei Rusijos kariuomenė ir ekonomika. Iš tikrųjų, kas neramina labiausiai, tai Rusijos turimas branduolinis ginklas, tačiau branduolinį ginklą gali panaudoti tik vieną kartą, po to tos vietos bus sunaikintos“, – teigė D. Antanaitis.

„Užpuolimas NATO valstybės Lietuvos, Latvijos ar Estijos, ar Lenkijos, tai yra labiau iš fantastinės srities, tai iš esmės parodytų, kad Putinas nusprendė pradėti III Pasaulinį karą nebegalvodamas apie tai, kam iš to yra kokia nauda. Ar taip gali būti? Gali...“, – teigė A. Navys.

REKLAMA

Kokį sprendimą priims V. Putinas, žino tik jis pats, tačiau ekspertai tikina, kad V. Putinas negali taip paprastai atsitraukti ir prarasti orumą. Tad V. Putinui pergalių, nors ir mažų, vis tiek reikia ir klausimas išlieka, kas taps Rusijos diktatoriaus auka.

Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.

Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.

VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:

ziurekit olimpiada ir nerasykite nesamaniu.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų