Pasak jo, po to, kai Ukraina pradėjo sėkmingai naudoti jūrų smūgio dronus, Rusija paleido masto programą, skirtą sukurti savus analogus. Darbai vyko 2024 m., o jau 2025 m. pradžioje atsirado techniniai reikalavimai tokiems kateriams. 2025 m. pavasarį kelios Rusijos įmonės pradėjo jų gamybą, o vasarą vyko bandymai, kuriuose dalyvavo padalinys „Rubikon“.
2025 m. rudenį Rusijos bepiločiai kateriai jau buvo naudojami atakoms, pavyzdžiui, per smūgį laivui „Simferopol“ Dunojaus deltoje. Lygiagrečiai Rusija sukūrė keletą katerių modelių, tarp kurių – „Orkan“, „Katran“, „Vizir“, „Murena“ ir kiti.
„2026-ieji turėjo tapti masinio priešo bepiločių katerių naudojimo metais. Tačiau visus planus sugadino „Starlink“ atjungimas 2026 m. pradžioje“, – pažymėjo „Flash“.
Rusija bandė pasirinkti „Starlink“ kaip pagrindinį katerių ryšio kanalą. Po šios sistemos apribojimų ar atjungimo 2026 m. pradžioje projektas faktiškai prarado pagrindą masiniam naudojimui.
„Starlink“ atjungimas sužlugdė Rusijos planus jūrų operacijoms
Alternatyvos, pasak eksperto, pasirodė esančios mažiau efektyvios. Naudojant pačios Rusijos palydovinius kanalus ryšys buvo nestabilus, o signalas stipriai vėlavo. Tuo tarpu darbas per bepiločių orlaivių retransliatorius darė katerius pažeidžiamus, nes jie skleidžia signalą ir yra greitai aptinkami radioelektroninės kovos priemonių.
Nepaisant prarasto pagrindinio ryšio įrankio, pasak S. Beskrestnovo, Rusija tęsia darbus šia kryptimi ir turi paruoštų bepiločių katerių pavyzdžių.
„Žinoma, negalima nuvertinti mūsų priešo. Jie labai nori naudoti bepiločius katerius, kurie, juo labiau, jau yra pastatyti. Maždaug suprantu, kuria kryptimi jie judės toliau. Pažiūrėsime“, – pridūrė ekspertas.
Ukrainos pajėgos naikina naujus slaptus Rusijos terminalus
Apribojus Rusijos kariuomenės prieigą prie „Starlink“ palydovinio ryšio, Rusijos kariuomenė kovos veiksmų zonoje pradėjo masinį naujų palydovinių terminalų „Spirit-030“ diegimą, pasakojo S. Beskrestnovas.
Jis pažymėjo, kad ankstesni Rusijos terminalai turėjo dideles antenas, todėl Ukrainos pajėgos juos lengvai aptikdavo ir naikindavo. Naujieji „Spirit-030“ yra kompaktiškesni mobilieji įrenginiai, kuriuos galima nešiotis. Jie veikia per geostacionarius palydovus ir naudoja mažesnio skersmens antenas – apie 30 cm vietoje buvusių 90 cm, o tai apsunkina jų aptikimą.
Tuo pačiu metu, pasak „Flašo“, Ukrainos kariai jau fiksuoja ir naikina tokias sistemas. Neseniai Bepiločių sistemų pajėgų 414-osios brigados „Madjaro paukštyčių“ pilotai pirmą kartą aptiko ir likvidavo vieną iš naujųjų palydovinio ryšio terminalų.
Ukraina nustebino net Vakarų analitikus
Vladimiras Putinas gegužės 9-ąją pareiškė, kad karas prieš Ukrainą, galbūt, artėja prie pabaigos. Kaip pažymi „The Guardian“, šis pareiškimas kelia klausimų, kodėl Kremlius apie galimą konflikto pabaigą prabilo būtent dabar – vykstančių pokyčių fronte ir naujų ekonominių iššūkių fone.
Leidinys primena, kad po nesėkmingo Ukrainos kontrapuolimo 2023 m. vasarą Rusija palaipsniui judėjo į priekį, užimdama naujas teritorijas. Nepaisant lėto puolimo tempo ir didelių nuostolių, susidarė įspūdis, kad Maskva išlaiko strateginę iniciatyvą.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais situacija pasikeitė. Ukrainos įvykdytas Kupjansko išlaisvinimas gruodį, kurį Rusija anksčiau skelbė užėmusi, tapo netikėtumu net Vakarų karo analitikams.
Leidinio duomenimis, Rusijos kariuomenės prieigos prie palydovinio interneto „Starlink“ apribojimas, taip pat problemos naudojantis „Telegram“, padėjo Ukrainos pajėgoms susigrąžinti dalį prarastų pozicijų Zaporižios srityje.
Rusijos armijos nuostoliai ir ekonominis spaudimas
Dar vienu faktoriumi įvardijami Rusijos armijos nuostoliai. Ukraina teigia, kad per pastaruosius penkis mėnesius žuvusių ir sužeistų Rusijos karių skaičius viršijo naujai užverbuotųjų kiekį.
Remiantis Ukrainos vertinimais, kovą ir balandį Rusijos armija kas mėnesį netekdavo apie 35 tūkst. žmonių, daugiausia dėl bepiločių orlaivių smūgių. Ekonomistas Janis Kluge, analizuodamas Rusijos Federacijos regioninius biudžetus, dabartinį verbavimo tempą vertina 800–1000 žmonių per parą, o tai sudaro 24–30 tūkst. žmonių per mėnesį. Šiuos duomenis netiesiogiai patvirtina Dmitrijaus Medvedevo pareiškimai, kuriuose jis nurodė, kad per pirmąjį ketvirtį į kariuomenę užsirašė daugiau nei 80 tūkst. žmonių.
Rimto spaudimo sulaukia ir Rusijos ekonomika. Nors pasaulinių naftos kainų kilimas laikinai pagerino situaciją, Maskvos pajamos išlieka pažeidžiamos. Kyjivo ekonomikos mokyklos duomenimis, Rusijos pajamos iš naftos kovą pasiekė 19 mlrd. dolerių (apie 17,5 mlrd. eurų), palyginti su 9,8 mlrd. dolerių (apie 9 mlrd. eurų) vasarį, ir tapo didžiausiomis nuo 2023 m. rudens.
Tuo pat metu Ukrainos tolimojo nuotolio raketų ir dronų smūgiai naftos objektams Primorske ir Ust Lugoje iš esmės sumažino eksporto apimtis. „Carnegie“ fondo analitiko Sergejaus Vakulenkos vertinimu, paros naftos eksportas sumažėjo nuo 5,2 mln. iki 3,5 mln. barelių.
Ekspertas pažymi, kad aukštos kainos kol kas kompensuoja tiekimo apimčių mažėjimą, tačiau situacija gali staigiai pasikeisti, jei JAV ir Iranas pasieks susitarimą dėl Ormūzo sąsiaurio atvėrimo. Tai lemtų naftos kotiruočių kritimą ir naujas problemas Rusijos ekonomikai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
