• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rūkytos dešrelės ir naminiai sūriai viliojo vietos gyventojus per derliaus šventę Rytų Latvijoje, tačiau šįkart ją papildė ir kandidatų, įskaitant prorusiškų partijų atstovus, rinkimų kampanijos kalbos.

GALERIJA (23)

Rūkytos dešrelės ir naminiai sūriai viliojo vietos gyventojus per derliaus šventę Rytų Latvijoje, tačiau šįkart ją papildė ir kandidatų, įskaitant prorusiškų partijų atstovus, rinkimų kampanijos kalbos.

REKLAMA

Vis dėlto daugelis rusakalbės mažumos atstovų Rėzeknėje, esančioje mažiau nei už 50 kilometrų nuo Rusijos sienos, sakė, kad save tapatina su Latvija. 

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios 2022 m. įtampos židiniu tapusiame Latgalos regione daugelis rusakalbių bendruomenės atstovų artėjant spalio 3 d. vyksiantiems Latvijos parlamento rinkimams sakė nenorintys, kad Maskva juos „gelbėtų“.

REKLAMA
REKLAMA

„Mums čia (Rusijos) pagalbos nereikia. Savo problemas galime išspręsti patys“, – sakė 45 metų vietos gyventojas Igors Nazarovas.

REKLAMA

„Tai atskira kultūra, atskiras kraštas“, – pridūrė jis.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sukėlė nuogąstavimų Baltijos šalyse, kad jos taip pat gali tapti taikiniu. V. Putinas teigė, kad rusakalbių teisės ten neva trypiamos. Prieš invaziją tokia pati retorika buvo naudojama ir kalbant apie Ukrainos Donbaso regioną.

Rusų pasaulis

Daugpilis, antras pagal dydį Latvijos miestas, turi apie 80 tūkst. gyventojų, 90 proc. jų yra rusakalbiai. Kai kurie tenykščiai rusakalbiai, pavyzdžiui, Inna Plavoka, sakė, kad karas Ukrainoje privertė juos permąstyti savo tapatybę. Ji sakė, kad Rusijai 2022 m. vasario 24 d. įsiveržus į Ukrainą jos gyvenimas pasidalijo į „iki“ ir „po“.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiandien aiškiai tapatinu save su Latvija ir šia šalimi, jokiu būdu ne su Rusija“, – teigė I. Plavoka.

Nepriklausomos Daugpilio žiniasklaidos priemonės „Čaika“ („Žuvėdra“) vyriausioji redaktorė mano, kad vis daugiau rusakalbių dabar mąsto taip pat kaip ji.

Ji sakė prieš karą dar pažinojusi žmonių, tikėjusių, jog V. Putinas ateis į Latviją jų „gelbėti“, pasiūlydamas „Ruskij mir“ („Rusų pasaulį“). Tačiau šiandien ji nepažįsta nė vieno žmogaus, kuris sakytų, jog to nori. Neseniai Latvijoje nukritę dronai taip pat pakeitė žmonių požiūrį, pridūrė ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Visi supranta, ką iš tikrųjų reiškia šis „Ruskij mir“, – sakė ji.

Stalino portretas

Vis dėlto kai kurių vyresnių rusakalbių gyventojų simpatijos Maskvai išliko.

Latvijos rusų bendruomenės asociacijos biure rusakalbių partijos „Santarvė“ kandidatas Aleksejus Vasiljevas išdidžiai rodė Lenino ir Stalino portretus.

REKLAMA

„Tai žmonių, gyvenusių Sovietų Sąjungoje, istorija“, – sakė jis.

A. Vasiljevas tvirtina esąs prisirišęs prie Latvijos, tačiau kritikuoja vadinamųjų nepiliečių padėtį – nuolatinių gyventojų, daugiausia rusakalbių, neatitinkančių visų kriterijų Latvijos pilietybei gauti ir neturinčių jokios kitos pilietybės.

Neišlaikę pilietybei gauti būtinų latvių kalbos ir istorijos egzaminų arba apskritai jų nelaikę, šie žmonės sudaro beveik 9 proc. gyventojų ir neturi teisės balsuoti.

REKLAMA

„Jei jiems būtų leista balsuoti ir jie balsuotų kaip vienas blokas, jie sudarytų didžiausią parlamento frakciją“, – sakė A. Vasiljevas.

Kandidatas taip pat kritikavo nuo 2022 m. Rygos taikomas priemones Rusijos įtakai mažinti, įskaitant latvių kalbos, kaip pagrindinės mokymo kalbos, įtvirtinimą ir sovietinių paminklų šalinimą.

Paveikti propagandos

Latgaloje, skurdžiausiame Baltijos šalių regione, kai kurie rusakalbiai smerkia Europos paramą Ukrainai. Tačiau šis nepasitenkinimas esą labiau rodo nusivylimą dėl ekonominių sunkumų, o ne tiesioginę paramą Kremliui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Siekdamas šio elektorato paramos, populistinės partijos „Suverena Vara“, kritikų kaltinamos prorusiškomis pažiūromis, vietos skyriaus vadovas Viačeslavs Stepanenka pasisako prieš paramą Kyjivui.

„Būtų gerai, jei ši Europos šalių pagalba būtų skirta mums“, – sakė jis.

Netoliese centro dešiniųjų atstovas, partijos „Vieningasis sąrašas“ parlamentaras Juris Vilumas dalijo savo lankstinukus. Ši ministro pirmininko Andrio Kulbergo vadovaujama partija pirmauja apklausose ir, kaip manoma, vadovaus būsimai koalicijai bei išlaikys dabartinį Latvijos centristinį kursą.

REKLAMA

Jo nuomone, Kremliaus įtaka išlieka dėl alternatyvų trūkumo: „Pagrindinė problema (...) yra propaganda“, – sakė jis.

„Kol kas neturime rusų kalba veikiančios nacionalinio lygio žiniasklaidos“, – pridūrė J. Vilumas ir pabrėžė, kad pasienio gyventojai gali klausytis Rusijos ar Baltarusijos radijo.

Dalis rusakalbių gyventojų „jau yra integruoti, bet kiti – ne, ir bijau, kad niekada nebus“, – sakė  jis.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų