Kol kas nieko blogo neįvyko. Rusijos karinis tranzitas per Lietuvą vyksta be incidentų. Viliuosi, kad Lietuvos žvalgyba žino, kas ir kokiais kiekiais vežama per valstybės teritoriją. Tačiau sunku patikėti, jog tokios viltys 100 procentų atitiktų realybę.
Galima svarstyti ir ginčytis be galo ir be krašto, bet kitos, nelabai mums draugiškos valstybės karinis tranzitas niekam neteikia džiaugsmo. Ypač kai ta valstybė yra visais požiūriais daug kartų už mus stipresnė ir nepalyginti didesnė.
Deja, mūsų santykiai su Rusija nėra geri.
Maskva iki šiol neprisiima atsakomybės už Lietuvos okupaciją. Buvęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip ir neatvyko į Vilnių, nors buvo kviestas. Kodėl Rusija teikėsi atsiprašyti Čekijos už 1968 metų invaziją, o Lietuvos už ilgalaikę okupaciją ir nepalyginti didesnę žalą – ne? Kuo mes blogesni už čekus?
Tai gera tema mūsų rusofilams arba, tiksliau, sovietofilams.
Manyčiau, kad Latvijos karinis tranzitas per Lietuvą, sakykim, į Lenkiją nekeltų jokių problemų, baimių ar abejonių. Rusijos tranzitas yra vienas iš daugelio veiksnių, mažinančių Lietuvos investicinį patrauklumą, nepaisant to, jog ji yra NATO ar ES narė. Ne mažiau svarbu yra tai, jog per 50 metų trukusią tarybinę Lietuvos okupaciją kai kurių žmonių mentalitetas buvo taip transformuotas, kad apie nemažą dalį lietuvių galima kalbėti kaip apie sovietinę liaudį, o ne tautą. Tai daliai Rusijos tranzitas atrodo nepavojingas ir net nesvarbus. Tačiau problemos nesuvokimas tik didina problemą.
Nesuprantama, kodėl ne itin draugiškos kariškiai turėtų naudotis Lietuva kaip tranzito valstybe. Galima retoriškai paklausti, kiek pinigų Rusija moka už šį tranzitą. Už tokį pavojingą veiksmą Maskva turėtų mokėti Lietuvai nemažus pinigus.
O juk mes sulaukėme tik to, kad Maskva nebetiekia Mažeikiams naftos ir kartu su Vokietija kuria energetinius projektus, kurie aplenktų Baltijos valstybes ir Lenkiją. Jeigu galima gabenti Baltijos jūra naftą, tai kodėl visko negalima gabenti jūra? Be to, kariškius bei lengvąją karinę techniką galima gabenti lėktuvais, aplenkiant Lietuvos oro erdvę.
Tačiau šios nuostatos neturėtų būti taikomos civiliniam tranzitui. Kaliningrado srities gyventojai – paprasti piliečiai ir verslininkai – nori bendradarbiauti su Lietuva ir dažniausiai nejaučia jai jokio priešiškumo. Tai rusai, bet Kaliningrado rusai, kurių didžiuma iš viso nėra buvę „didžiojoje Rusijoje“, tačiau ne kartą lankėsi Lietuvoje, Lenkijoje ar Vakarų Europos valstybėse.
Kremlius „berniukai“ jau kuris laikas Kaliningrado srityje supirkinėja nekilnojamąjį turtą, kitaip tariant, sritis stumiama tolyn nuo Lietuvos, tolyn nuo tos padėties, kurią kai kurie kaliningradiečiai prieš kurį laiką vadino „galimu tapimu ketvirtąja Baltijos valstybe“.
Skeptikai į šiuos argumentus gali atsakyti tvirtindami, kad, pirma, jeigu jau karinis tranzitas toks pavojingas, Lietuvai nereikėjo pasirašyti tranzito sutarčių, tačiau tai būtų buvusi kliūtis stojant į ES ir NATO. Antra, kiti skeptikai gali teigti, kad svajonės apie karinio tranzito atsisakymą yra visiškai nerealios, o toks siūlymas tik gali „suerzinti Kremlių“.
Kaliningrado sritis, SSRS trofėjus po Antrojo pasaulinio karo pergalės trofėjus, visada buvo stipriai militarizuota, galima sakyti, kad yra nepaskandinamas Rusijos lėktuvnešis prie Baltijos jūros. Visą laiką srities gyventojų daugumą sudarė kariškiai arba su kariuomene vienaip ar kitaip susiję žmonės. Rusijos duomenimis, 1996 metais Kaliningrado srityje buvo apie 25 tūkst. kariškių, šimtai tankų, šarvuočių. Nereikia užmiršti, kad Kaliningrado srityje yra didžiausia karinė jūrų bazė Rusijos vakaruose. Vėliau Rusija tvirtino mažinanti kariuomenės skaičių srityje, bet lengvai ginkluotai Lietuvos kariuomenei, matyt, net šiuo metu nebūtų įmanoma realiai pasipriešinti Kaliningrade dislokuotiems Rusijos daliniams. Ne ką nuo netikėto Rusijos puolimo padėtų ir tai, kad Lietuva yra NATO narė, nors atgrasymo nuo galimos agresijos prasme tai ir yra svarbu. Panašiai kaip didesnio saugumo Lietuvai nesuteikia keli Baltijos valstybėse patruliuojantys NATO naikintuvai. Kol rusai gerbia šiuos simbolius, tol mes esame saugūs, ne ilgiau.
Beje, padėtis keičiasi, ir ne mums palankia linkme. Rusija agresyvėja, Kremlius žada dislokuoti Kaliningrado srityje raketas, nukreiptas prieš JAV bazes Lenkijoje ir Čekijoje. Galima tik spėti, kiek didės ar jau padidėjo kareivių skaičius Kaliningrado srityje ir kokiems daliniams jie priklauso – gynybiniams ar ne.
Nors ir sakoma, kad istorija niekada nesikartoja, bet nori nenori prisimeni Dancigo koridoriaus klausimą. Ar ateityje Rusijai neprireiks ko nors panašaus iš Lietuvos ateityje?..
Rusai nenori Amerikos bazių Lenkijoje ir Čekijoje. Vakarus rimtai gąsdina naujos rusų raketos Kaliningrado srityje. Ar, ypač esant Vašingtone naujai administracijai, nebūtų įmanoma pasiekti tam tikrų realių Rusijos nuolaidų? Žinoma, tada turėtų nusileisti ir Vakarai.
Bet pafantazuokime. Gal JAV raketų sąskaita būtų galima sustabdyti karinį Rusijos tranzitą per Lietuvą – NATO ir ES narę, o Kaliningrado sritį 100 procentų demilitarizuota? Arba, nors tai vargu ar tikėtina, pasiekti kokį nors šios srities asociacijos su ES statusą?
Jonas Motiejūnas
