Tokį sprendimą jis paaiškino tuo, kad toks „oficialiai pripažintas požiūris“, kaip galimas priešininkas ir sąlygos, kurioms susidarius jam bus suduotas smūgis, „nurodytų ir konkretizuotų uždaro pobūdžio planus“, rašoma censor.net.ua, kurie remiasi „Interfaks“ pranešimu.
Generolas taip pat patikslino, kad informacija apie galimus priešininkus ir branduolinio smūgio sąlygas, bus numatyti Rusijos Federacijos gynybos plane ir kituose slaptuose dokumentuose.
Generolas pažymėjo, kad „branduolinio atgrasymo sistema nebus panacėja nuo naujų iššūkių ir grėsmių“. Kaip pavyzdį generolas pateikė SSRS, kurios turimas branduolinis ginklas „nesugebėjo išsaugoti nuo griūties“.
Rugsėjo antrąją tapo žinoma, kad Rusija, nuo 2010-ųjų galiojančioje karinėje doktrinoje, atliks eilę pakeitimų. Pasak Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus Michailo Popovo, tai susiję su krize Ukrainoje, NATO plėtra ir JAV priešraketinės gynybos sistemų įrengimais netoli rusų sienų. M. Popovas pažymėjo, kad pokyčiai bus įvedami ne tik dėl išorinių faktorių, tačiau ir dėl Rusijos kariuomenės struktūros pasikeitimų.
Pagal dabar galiojančią Rusijos karinę doktriną, teisė panaudoti branduolinį ginklą galima kaip atsakas į tradicinių ginklų naudojimą kai „vykdoma agresija prieš Rusijos Federaciją, kai kyla grėsmė valstybingumui“.
Pirmą sykį Rusijos karinėje doktrinoje galimybė panaudoti branduolinį ginklą, kaip atsaką į tradicinė ginkluotės panaudojimą, buvo priimta 2000-aisiais. Tokį sprendimą dar 1999-ais priėmė tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, susidarius krizinei situacijai Kosove. SSRS atsisakė nuo galimybės panaudoti branduolinį ginklą dar 1970-ųjų pabaigoje, po bendrų – „iškrovos“ susitarimų su JAV.
