jurijus balujevskis

„Pažiūrėkime į problemą plačiau: ar iš principo yra įmanomas karinis NATO susirėmimas su Rusija? Aš manau, kad neįmanomas (...)“ Jurijus Balujevskis, buvęs Rusijos Generalinio štabo viršininkas, šiuo metu Rusijos Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas [1] Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad autoritarinis Rusijos režimas militarizuojasi. Iš tikrųjų tai yra priekaištai, paremti dvejopais standartais.

Rusija pasiūlė NATO kompromisą, kuriuo esą būtų išspręsti nesutarimai dėl konvencinių ginkluotųjų pajėgų dislokavimo Europoje sutarties, skelbia „Russia Today“. Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas Jurijus Balujevskis pareiškė, kad Rusijai turi būti suteikta daugiau laisvės vykdant karių dislokavimo manevrus savo teritorijoje. Priešingu atveju Rusija grasina apskritai pasitraukti iš sutarties. Tokias mintis J. Balujevskis išsakė per Rusijos ir NATO susitikimą, vykusį Briuselyje.

Rusijos gynybos sistemoje ryškėja interesų grupių konfliktas. Gynybos ministras stiprina civilinę karinių pajėgų kontrolę, o generalitetas tam priešinasi.

Rusija imsis karinių ir kitokių veiksmų prie savo sienos, jei buvusios sovietinės respublikos Gruzija ir Ukraina įstos į NATO, penktadienį Generalinio štabo viršininką cituoja Rusijos naujienų agentūros. „Rusija imsis veiksmų savo interesams prie sienų užtikrinti, - sakė generolas Jurijus Balujevskis.

Vadim Volovoj Neseniai Rusijos Generalinio štabo viršininkas Jurijus Balujevskis pasakė gana grėsmingą kalbą: „Mes nieko nesiruošiame pulti, bet manome esant būtina, kad visi mūsų partneriai aiškiai suprastų ir niekas neabejotų, jog dėl Rusijos Federacijos ir jos sąjungininkų suvereniteto ir teritorinio vientisumo apsaugojimo doktrininių dokumentų numatytais atvejais bus panaudotos karinės pajėgos, taip pat ir preventyviai, įskaitant ir branduolinį ginklą.

Pastaruoju metu akivaizdžiai padidėjo Rusijos pomėgis grasinti Vakarams ir artimiausiems savo kaimynams, ypač buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms bei buvusiems satelitams Rytų Europoje. Nedraugiškų Maskvos žodžių dažnokai sulaukia Ukraina, Gruzija, Baltijos valstybės, Lenkija ir Čekija. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dažnai vartoja kriminalistinę-kagėbistinę leksiką kaimynams sudrausminti.

Aukščiausias Rusijos kariuomenės vadovas generolas Jurijus Balujevskis šeštadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasiruošusi panaudoti atominį ginklą gindama save ir sąjungininkes, jei iškiltų „didelė išorinė grėsmė“, praneša „RIA Novosti“.„Mes nesiekiame ką nors užpulti.

Jei JAV priešraketinės gynybos sistema ir toliau bus plėtojama, o jos objektai bus dislokuoti Lenkijos ir Čekijos teritorijoje, Rusijos strateginės paskirties raketiniai daliniai gali nutaikyti į juos savo tarpžemynines balistines raketas, pareiškė Rusijos raketinės kariuomenės vadas generolas majoras Nikolajus Solovcovas. „Mes esame priversti imtis atitinkamų priemonių, kurios jokiomis aplinkybėmis neleistų devalvuoti Rusijos branduolinio atgrasymo potencialą.

Rusija seniai savo nepasitenkinimą JAV planais dislokuoti priešraketinės gynybos skydą Rytų Europoje reiškianti Rusija, tačiau šį kartą rusų generolas nuėjo kur kas toliau, antradienį praneša “Dziennik.pl”.Rusijos generalinio štabo viršininkas Jurijus Balujevskis pareiškė, jog Čekijos vyriausybė padarytų “didelę klaidą”, jei sutiktų dislokuoti šiai sistemai priklausantį radarą savo teritorijoje. Diplomatine kalba, kaip pastebi daugelis analitikų, tai reiškia beveik grasinimą.