Lietuviškos kilmės eksportas praėjusiais metais į Rusiją traukėsi daugiau nei per pusę. Stojusi Rusijos ekonomika bei galiojęs embargas maisto produktams daugiausiai galvos skausmo kėlė Lietuvos pieno ir mėsos gamintojams bei didmenininkams, reeksportuojantiems įvairius vakarietiškus produktus į Rusiją. Pieno produktų eksportas po embargo traukėsi 25 proc. – panašiai tiek, kiek produkcijos prieš embargą keliaudavo į Rusiją. Prastesnius rezultatus nulėmė ne tik Rusijos rinkos uždarymas, tačiau ir daugelyje kitų ES šalių susiformavęs pieno produkcijos perviršis. Tai sunkino galimybes Rusijoje nerealizuotą produkciją nukreipti kitų ES šalių kryptimi. Kita vertus, galima pasidžiaugti didėjusiais pieno produktų srautais į JAV – eksportas į šią šalį praėjusiais metais augo beveik tris kartus.
Tuo tarpu mėsos produktų gamintojai apskritai nepatyrė eksporto susitraukimo. Po embargo jų eksportas net išaugo 1 proc., nepaisant to, kad prieš embargą Rusijai taip pat atiteko reikšminga eksporto dalis, siekusi maždaug 20-30 proc. Pagrindiniais sėkmės faktoriais mėsos perdirbėjams tapo nesiblaškymas ir susikoncentravimas į talpias ES rinkas: Lenkiją, Nyderlandus, Italiją, kitas euro zonos šalis.
Kiek sunkiau persiorientuoti sekėsi Lietuvos reeksportuotojams, kurių pardavimai užsienyje praėjusiais metais krito 10 proc. Tačiau ir šiems poveikis galėjo būti didesnis, jei ne sėkmingos pastangos aktyviau prekiauti su tokiomis šalimis kaip Baltarusija, Lenkija, Latvija bei Estija.
Atmetus Rusijos rinką ir naftos produktus, vietinės kilmės produkcija praėjusiais metais iš viso augo 5,8 proc. Rinkos, į kurias eksportas augo labiausiai, buvo ES šalys (+7,6 proc.), Šiaurės Europos šalys (+6,1 proc.), JAV (+32,6 proc.). Kitaip tariant, talpios ir vis didesnį ekonominį aktyvumą demonstruojančios Vakarų ir Šiaurės Europos bei JAV ekonomikos tampa realia alternatyva Rusijai. Po drastiško eksporto kritimo į Rusiją, ši šalis jau nebepatenka į svarbiausių Lietuvos vietinės kilmės eksporto rinkų dešimtuką. Net ir atmetus naftos produktus, Rusijai 2015 m. teko tik 2,7 proc. lietuviškos kilmės produktų eksporto. Iki minimumo susitraukusi Lietuvos eksportuotojų priklausomybė nuo Rusijos rinkos turėtų leisti lietuviškos kilmės prekių eksportui 2016 m. augti maždaug 5 proc.
Komentaro autorius – Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas
