Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Arvydas Paukštys, „Teltonika" įkūrėjas, investuotojas.
Kiek metų jūs versle?
A. Paukštys: Gražus skaičius, 33.
Kas labiausiai motyvuoja žmones? Greičiausias turbūt atsakymas, ateinantis į galvą, yra alga ar kažkas dar?
A. Paukštys: Alga labai svarbu. Be abejo, kad uždirbti žmogus turi, ir jeigu jo gebėjimai atsiskleidžia, jis tada randa savo mėgstamą darbą. Kodėl Lietuvoje daug žmonių nemėgsta darbo? Nes nesuranda to, ką jie nori daryti.
Įsivaizduokite, kokie būtų žmonės nelaimingi, jeigu jie darytų ne tą, ką nori daryti, arba iš viso nedarytų. Įsivaizduokime dabar: jeigu būtų keturios darbo dienos, tai tris dienas neturi ką veikti.
Įsivaizduokite, kiek padidėtų alkoholio, narkotikų pardavimai, išaugtų. Kiek žmonių būtų nelaimingų dėl to, kad kai tu turi daug laiko. Tris mėnesius išleiskite žmogų atostogų – jis grįš piktas, nes jis neturės kuo užsiimti, neturės ką veikti.
Bet jeigu žmogus turi ką veikti, dirba mylimą darbą, mėgstamą darbą, realizuoja save, tai jam nereikia galvoti, ką dabar veikti. Jis gali dirbti tiek, kiek jisai nori ir kada jisai nori.
Kodėl taip blogai galvojate apie žmones, kad jeigu duosime tris laisvas dienas, eis į barus, o gal eis į teatrus, eis į bažnyčią?
A. Paukštys: Pradžioje eis į teatrus, į bažnyčias, kažką dar – po to pradės jau iš nuobodulio užsiimti. Jūs pažiūrėkite, kur visa mūsų Vakarų visuomenė eina, kai turime daug laiko, ir pažiūrėkime į Rytų ekonomikas, kurios dirba šešias darbo dienas.
Tai yra kita problema, kad jie galbūt persidirba dirbdami šešias dienas ir irgi tampa nelaimingi, nes kada tu jau alini save, tai irgi yra blogas dalykas, turi būtinai pailsėti, bet kas pasakė, kad Vakarų civilizacija nepraloš Azijos, nes jie tiesiog mus nukonkuruos.
Kol Europa kurs socializmą, Vakarai pateks į nuosmukį. Tas nuosmukis prives prie revoliucijų, kad žmogus neturės darbo, nekurs vertės, o viską padarys robotai. Mes būsime tik vartotojai, kurie perka prekes iš Azijos. Baisiausias dalykas – prarasti kompetencijas.
Aš statau tas gamyklas, bet specialistų tai nėra. Įsivaizduokite visoje Europoje, jeigu užsidaro automobilių gamyklos, užsidaro visos kitos gamyklos, praeis 20 metų ir tų gamyklų niekas nebepastatys, nes nebus, kas jose dirba.
Negebės žmonės vėl kurti tokią vertę, kurią dabar kuria. Jungtinės Valstijos susigrąžina gamyklas – kodėl taip sunkiai susigrąžina?
Nėra kam dirbti, nėra tų kompetencijų, kurios yra dabar Azijoje. Tos gamyklos, tos technologijos, kurios ten išvystytos, jos turi ir specialistus, jie turi patirtį, jie yra greitesni, gudresni ir nukonkuruojami.
Arvydai, ar sutiktumėte su mintimi, kad ateityje daugeliui žmonių gali nebereikėti darbo dėl dirbtinio intelekto ir automatizacijos?
A. Paukštys Sutinku ir nesutinku. Nereikės. Dabar išeitų taip, kad arklių vadeliotojų nebereikia kaip profesijos, nes atsirado automobiliai.
Taip ir yra – nereikia.
A. Paukštys Nereikia, bet žmonės tai rado kuo užsiimti. Jie užsiima kūryba, atsiranda naujos profesijos, kurių iki tol nebuvo. Čia yra problema, kad žmogus nenori persiorientuoti, nenori pasikeisti. Kaip sako, pats sunkiausias dalykas yra pakeisti save.
Noriu daryti tik tai, ką dariau 100 metų, bet evoliucija keičiasi, ekonomika keičiasi, visuomenė keičiasi, ir reikia persitvarkyti. Reikia eiti daryti tuos darbus, kurių reikia. Jų reiks visada, net dirbtinis intelektas nepakeis žmonių, todėl, kad atsiras naujos profesijos, kurių pagalba to dirbtinio intelekto kurs naujus sprendimus ir kurs naujas galimybes. Ką aš darau?
Aš darau pramonės parką, kuriame mes kursime tuos daiktus, tas technologijas, tuos sprendimus, kurių reikės. Negi dabar išeitų taip, kad jeigu jūs pastatote duomenų centrą, tai nebereikia žmonių? Jų reikia dar daugiau.
Kitaip sakant, neliksime už borto darbo rinkoje?
A. Paukštys: Liksime už borto, jeigu nenorėsime dirbti. Čia yra grėsmė – tinginystė iš esmės. Taip, tinginystė yra, kaip sako, Dievo rykštė.
Jeigu mes tingime, nenorime ir nedirbame, tai tada mes tampame nelaimingi. Laimingas žmogus, kuris turi mėgstamą veiklą, užsiėmimą, ir tada jis turi ir šeimą, ir turi už ką gyventi, ir tada pas jį nėra tų problemų.
Pas mus yra 100 tūkst. bedarbių, kurie nedirba 20 metų.
Patikslinsiu, kad šių metų rugsėjo duomenimis, yra 160 tūkstančių – aštuoni su trupučiu procento nedarbas. Ar jie laimingi?
A. Paukštys: 160 tūkst., jie laimingi, bet jie neturi ką veikti, bet jie ir nenori. Pirmiausia mes tinginystę pradedame mokykloje, nenorime mokytis, tada nenorime studijuoti, tada nenorime tobulėti visą gyvenimą, mokytis visą gyvenimą, ir tada sakome, kad kalta valdžia, nes mums nepadeda.
Žmogus kaltas pats – jis sau nepadeda, jis turi keistis, jis turi mokytis, turi stengtis, dėti pastangas, reiškia, nėra motyvacijos. Pagrindinis klausimas yra pas kiekvieną žmogų – motyvacija.
Kodėl darbas tampa vis mažesne vertybe?
A. Paukštys: Pati ekonominė politika ir socialinė politika Europos skatina žmones nedirbti – gauti pašalpas, užsiimti išgyvenimu, o ne užsidirbti taip, kad gyventi geriausiai.
Lietuvoje niekas nekalba, kad mes galėtume gyventi visi kaip Šveicarijoje. Visi kalba, kad reikia pakelti minimumą. Kodėl kalbame apie minimumą?
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Zmones ir taip per daug dirba, o del to suserga. Kas turi zalingu iprociu, tas ir darbe vartos.
Normalus zmones nori leist laika su seima, pailset, turi hobiu, o ne gerimu uzsiima.
Vis daugiau zmoniu mazinasi poreikius, net vaiku nebenori turet, kad nereiketu vergaut vat tokiam darbdaviui, neturi zalingu iprociu, atsisako prabangos prekiu, visko pirkima isvis suveda iki visisko minimumo ir praktikuoja Anti work judejima, nes suprato, kad per darba liko be sveikatos, hobiu, savo gyvenima isvaiste darbui, o is to gera gyvenima turejo tik darbdavis. Darbdaviai naujom masinom, su plastakem, prabangiais namais ne todel, kad daug dirba, o todel, kad isnaudoja kitus sekmingai. Joks turtuolis darbdavis nearia, tai daro tik vergai.
