REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusijos įtakos zonoje esančioje Kirgizijoje protestuotojai išėjo į gatves dėl sufalsifikuotų parlamento rinkimų rezultatų. Neramumai prasidėjo paaiškėjus, kad daugumą užsitikrino dabartiniam valdžios klanui palankios, korupcija įtariamos partijos. Šalies prezidentas Sooronbajus Žeenbekovas tikina, kad vengia kraujo praliejimo, todėl liepė nešaudyti į protesto akcijos dalyvius, kurie per naktį užėmė ne tik prezidentūrą, bet ir valstybinės televizijos pastatą bei kitus valstybinius objektus.

Rusijos įtakos zonoje esančioje Kirgizijoje protestuotojai išėjo į gatves dėl sufalsifikuotų parlamento rinkimų rezultatų. Neramumai prasidėjo paaiškėjus, kad daugumą užsitikrino dabartiniam valdžios klanui palankios, korupcija įtariamos partijos. Šalies prezidentas Sooronbajus Žeenbekovas tikina, kad vengia kraujo praliejimo, todėl liepė nešaudyti į protesto akcijos dalyvius, kurie per naktį užėmė ne tik prezidentūrą, bet ir valstybinės televizijos pastatą bei kitus valstybinius objektus.

REKLAMA

Nepaisant to, protesto akcijos pradžioje, Biškeke (Kirgizijos sostinėje), buvo panaudotos jėgos priemonės prieš protestuotojus. Pastarieji nesutiko su spalio 4-ąją įvykusių rinkimų rezultatais. Liaudžiai, po kelias valandas trukusių gatvės mūšių, pavyko užimti valdžios ir valstybinės televizijos pastatus, rašoma BBC. Neramumų metu buvo sužeista 13 žmonių, vienas protesto akcijų dalyvis ligoninėje mirė. 

Iš įkalinimo įstaigos buvo išlaisvintas 11 metų kalėti nuteistas buvęs šalies prezidentas Almazbekas Atambajevas, kuris dar pernai išskirtinėmis teisėmis buvo atvykęs vizito į Kremlių ir susitiko su V. Putinu.

REKLAMA
REKLAMA

Rinkimai Kirgizijoje – pandemija suvienijo tautą

Kirgizijoje vyksta bene demokratiškiausi rinkimai regione, gatvių protesto akcijos – taip pat dažnas įvykis, pasikartojantis ir po kiekvienų didesnės svarbos rinkimų. „Rinkimai Kirgizijoje egzistuoja. Ir šiais metais daugelis laukė realios konkurencijos“, – „Current Time“ pasakojo Centrinės Azijos ekspertas Temuras Umarovas.

REKLAMA

Kirgistane, arba Kirgizijoje, skirtingai nuo kitų Centrinės Azijos respublikų, parlamentas turi didesnę valdžią už prezidento, tai yra prezidentinė-parlamentinė respublika.

Pastaruoju metu šalyje vyko partijų atsinaujinimas, rinkimuose net nedalyvavo ilgametė „monopolininkė“ socialdemokratų partija. Žmonės tikėjosi ryškesnių permainų. Todėl, net nepaisant pranešimų apie perkamus balsus ir pažeidimus rinkimų metu, tikėjosi kitokių rezultatų. Paaiškėjus pirminiams rezultatams, paaiškėjo, kad niekas šalyje nesikeis. Valdžioje iš esmės lieka tie patys asmenys, lieka įtakingas Matraimovų klanas, uzurpavęs svarbiausius postus šalyje. 

REKLAMA
REKLAMA

Koronaviruso pandemijos metu šalyje iškilo opozicijos lyderiai, padėję žmonėms, gelbėję gyvybes. Žmonių manymu, valdžia tuo metu tik trukdė ir švaistė lėšas, tvirtina politologas.

Rusijos įtaka ankstesnėse revoliucijose

Po 2005-ųjų revoliucijos Kirgizijos prezidentu tapo Kurmanbekas Bakijevas, tačiau netrukus jis neteko Maskvos pasitikėjimo. Tuomet Rusija pažadėjo Kirgizijai lengvatinių kreditų vystyti hidroenergejos sritį, kas leistų šaliai sumažinti savo energetinę priklausomybę nuo Centrinės Azijos. Galimai, būtent tuomet buvo sutarta dėl amerikiečių karinės bazės Biškeke uždarymo. Ši buvo įkurta ten 2001-ųjų gruodį karo Afganistane metu, o vėliau naudota kaip lėktuvų kuro papildymo bazė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau K. Bakijevas sudarė naują sutartį su JAV. Atsakydama į tai Maskva apkaltino K. Bakijevo sūnų Maksimą ir dar kelis šio draugus tuo, kad jie pasisavino Rusijos skirtus 450 mln. JAV dolerių. Kremliaus teigimu, Bakijevai tikėjosi greitai praturtėti prieš grąžinant „pasiskolintas“ lėšas.

Rusijos televizijose, kurios yra aktyviai žiūrimos Kirgizijoje, pradėti rodyti negatyvūs reportažai apie prezidentą Bakijevą ir jo sūnų. Tuo metu šalyje kaip tik pradėjo augti protestų nuotaikos dėl išaugusių komunalinių mokesčių. 2010-aisiais K. Bakijevas buvo nušalintas nuo pareigų, rašoma „azattyk.org“.

Vienas iš populiariausių 2010-ųjų revoliucijos politikų, Omurbekas Tekebajevas buvo įsitikinęs, kad netrukus vykstančiuose rinkimuose į parlamentą užsitikrins daugumą ir užims premjero postą. Tačiau iš penkių parlamentinių partijų jo vadovaujama „Ata Meken“ gavo mažiausiai balsų, o premjeru tapo šiandien iš kalėjimo išlaisvintas Almazbekas Atambajevas.

REKLAMA

O. Tekebajevas buvo akivaizdžiai provakarietiškų pažiūrų, Rusijos televizijos dar likus keliems mėnesiams iki rinkimų pradėjo kritinių reportažų seriją, nukreiptą prieš jį ir jo partiją. 

Rusija savo įtaką šioje valstybėje pademonstravo ir 2019-aisiais. Liepos mėnesį ji sudarė sąlygas A. Atambajevui palikti savo įtvirtinimus Kirgizijoje ir išskristi į Kremlių jo paties privačiu lėktuvu, kur įvyko susitikimas su V. Putinu. Rusijos prezidentas leido suprasti, kad „nenori A. Atambajevo ir S. Žeenkekovo priešpriešos“. Rusija šalyje turi savo karinę oro bazę.

Ši kelionė bent trumpam atitolino A. Atambajevo įkalinimą, bet netrukus grįžęs į tėvynę buvęs prezidentas buvo vis gi nuteistas dėl tariamai korupcinių pareigų vykdymo, jam skirta 11 metų kalėjimo bausmė.

REKLAMA

S. Žeenkekovas buvo laikomas A. Atambajevo politikos tesėju. Pats A. Atambajevas skatino žmones už jį balsuoti, tačiau patekęs į valdžią S. Žeenkekovas ėmėsi buvusios struktūros valymo, prasidėjo teismų procesai prieš aukštas pareigas užimančius A. Atambajevo šalininkus.

Kirgizijos centrinė rinkimų komisija antradienį oficialiai anuliavo sekmadienį įvykusių ginčijamų parlamento rinkimų rezultatus, pranešė CRK pirmininkė Nuržan Šaildabekova.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų